Verslas

2019.02.25 22:16

Ekonomikos dėstytoja apie lietuvių žinias: žmonės nesupranta, kad valdžia savo pinigų neturi

LRT.lt2019.02.25 22:16

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek suaugusiųjų, tiek mokinių – ekonomikos žinios gerokai šlubuoja. Tai jaučia ir patys žmonės – pernai atlikta apklausa atskleidė, kad 66 proc. lietuvių mano, kad jiems trūksta ekonomikos žinių, 81 proc. apklaustųjų savo ekonomikos išmanymą vertina prastai arba vidutiniškai.

Viena iš Nacionalinio ekonomikos egzamino nugalėtojų, Šiaulių universiteto ekonomikos dėstytoja Janina Šeputienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad tai yra didelė problema. Anot jos, visi mes ekonomikos dalis, o jos neišmanant sunku priimti racionalius sprendimus dėl savo ekonominės gerovės, negalime įvertinti ir savo veiksmų pasekmių.

– Jums, kaip ekonomikos dėstytojai, turbūt buvo lengva laikyti Nacionalinį ekonomikos egzaminą?

– Kadangi skatinau savo studentus užsiregistruoti ir laikyti egzaminą, tai ir pati užsiregistravau. Tiesą pasakius, apie galimybę laimėti nepagalvojau, tiesiog norėjau pažiūrėti, kokie bus klausimai, į kuriuos atsakinės studentai. Klausimai man tikrai nepasirodė sudėtingi. Nors prisimenu buvo klausimas apie barzdų mokestį, kur atsakymą daugiau spėjau, nei žinojau.

– Kodėl ekonomiką svarbu išmanyti kiekvienam?

– Galvoti, kad ekonomikos žinios reikalingos tik ekonomistams, verslininkams, o paprastam žmogui jos nereikalingos, – didelė klaida. Juk nesakome, kad kūno dalis turi žinoti tik medikai, o kad žemė apvali – tik astronomai. Ekonomistai dažnai pasako: „kainos kyla“, „investicijos padidėjo“, „vartojimo išlaidos sumažėjo“ ir panašiai, bet kainos pačios nesikeičia, kaip ir investicijos ar vartojimas, visa tai lemia žmonių sprendimai. Todėl ekonomikos žinios leidžia suprasti mūsų sprendimų pasekmes.

Norime ar nenorime, mes visi esame ekonomikos dalis. Visi turime turėti tam tikrų medicinos žinių, kad galėtume pasirūpinti savo sveikata jei peršalome, skauda galvą ar skrandį. Lygiai taip pat turime turėti ekonomikos žinių, kurios padės pasirūpinti materialine gerove, padės suprasti, kaip veikia namų ūkio, įmonės ar šalies „organizmas“.

– Ar studentai atsineša pakankamai ekonomikos žinių iš mokyklos?

– Kiek teko susipažinti su ekonomikos pamokų turiniu, tai mokiniai ekonomikos mokosi labai mažai. Suprantama, kad fizikos, chemijos ar geografijos žinios yra labai svarbios, bet ekonomika – ne mažiau svarbi, o jai skirtų pamokų skaičius yra gerokai mažesnis. Tie, kurie pasirenka ekonomikos, vadybos ar panašias studijas, reikalingų žinių įgyja studijų metu, bet išsilavinimo spraga lieka pasirinkus kitas studijų kryptis. Mokykloje įgytų žinių tikrai nepakanka, norint gerai suvokti ekonomikos reiškinius.

BNS nuotr.

– Kaip manote, ar ekonomikos studijų programos aukštosiose mokyklose atitinka studentų lūkesčius?

– Negalėčiau atsakyti už visas švietimo institucijas, tačiau Šiaulių universitete studijuojančių ekonomiką kasmetinių apklausų rezultatai rodo, kad studentai tikrai lieka patenkinti studijomis ir rekomenduotų jas savo pažįstamiems. Aš pati asmeniškai, kaip dėstytoja, norėčiau ekonomikos studijų programose didesnį dėmesį skirti socialinės atsakomybės, darnaus vystymosi klausimams. Kaštų-naudos analizė, pelno maksimizavimas yra gerai, bet negalima pamiršti, kad kiekvienas iš mūsų turime pasirūpinti ir mus supančia aplinka.

– Iš jūsų atsakymų galima suprasti, kad tvirtai laikotės nuomonės, kad ekonomika nėra tik mokesčiai, alga, kainos ar investavimas, tačiau ir aplinka, kurioje gyvename. Galbūt iš to kiltų ir ekonomikos principas, kurį Jūsų nuomone, turėtų žinoti kiekvienas žmogus? Kokia ekonomikos pamoka būtų pati svarbiausia?

– Sudėtinga būtų išskirti vieną principą ar pamoką. Juk neaišku, ką svarbiau žinoti, kokius vaistus gerti jei skauda galvą ar kokius gerti, jei skauda pilvą? Svarbu suvokti aplinką, kurioje gyveni, o kiekvienas žmogus neišvengiamai yra ekonominės aplinkos dalis. Kiek mes pirksime produktų, kiek gausime darbo užmokesčio, kiek mokesčių sumokėsime, kiek skolinsimės pinigų – tai ir yra ekonominiai sprendimai, kurie tarpusavyje susiję ir veikia vienas kitą. Tačiau vienas iš svarbiausių principų yra pasirinkimo būtinybė tenkinant savo poreikius.

Kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad tiek gamtinių, tiek finansinių ir kitokių išteklių mes turime ribotai, o žmonių poreikiai neriboti, todėl jų visų patenkinti tiesiog neįmanoma. Kur ir kaip turimus išteklius panaudoti, turi apsispręsti tiek šeima, tiek įmonės, tiek vyriausybės.  

Ypač keista būna, kai žmonės nesupranta, kad valdžia, iš esmės, savo pinigų neturi. Valstybės biudžetas yra kaip piniginė, kur visi gyventojai, mokantys mokesčius, įdėjo tam tikrą pinigų sumą. Todėl pasakymas „valdžia man turėtų sumokėti“ iš tikrųjų reiškia „šalies gyventojai man turėtų sumokėti“. 

Pašalpas, kompensacijas sumoka ne valdžia, jas sumoka kiti šalies gyventojai. Galima išgirsti, kad bedarbiai atsisako siūlomo darbo, nes darbo užmokestis nelabai skiriasi nuo gaunamos bedarbio pašalpos, todėl dirbti neapsimoka. Dabar įsivaizduokite, kad bedarbio pašalpą jums kas mėnesį moka giminaičiai. Ar tada taip pat sakytumėte, kad dirbti neapsimoka, nes giminės ir taip duoda pinigų? Tai, kad nepažįstame visų, kurie mokėjo mokesčius, esmės nekeičia.

– Jeigu Jūs organizuotumėte Nacionalinį ekonomikos egzaminą, kokį klausimą užduotumėte žmonėms?

– Mane stebina įvairūs žmonių įsivaizdavimai, kad valdžia turėtų reguliuoti kainas prekybos centruose, kad įmonė turėtų padidinti darbo užmokestį vien dėl to, kad aš jau daug metų čia dirbu, kad kavinėje patiekalo kaina neturėtų būti daug didesnė, nei kainuoja jam pagaminti reikalingi produktai, kad tos pačios prekės kaina Lietuvoje negali būti didesnė nei Vokietijoje ir t.t. Čia gal ne egzaminui klausimai, bet būtų įdomu apie tai pasišnekėti ir išgirsti žmonių argumentus.

LRT su Lietuvos laisvosios rinkos institutu Nacionalinį ekonomikos egzaminą kviečia laikyti internetu kovo 27 d. Jums patogiu metu nuo 10 iki 19 val. Registracija vyksta interneto svetainėje.

Pranešimo autorė – Neringa Vinkevičiūtė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius