Verslas

2019.03.13 05:30

Lietuvoje siūloma naujovė: antrąją pensijų pakopą galėtų pakeisti profesiniai fondai

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.13 05:30

Lietuviai vis dar neskuba pereiti prie antrosios pensijų kaupimo pakopos. Iš naujai įtrauktų į kaupimą asmenų, apie 13 proc. atsisakė šios galimybės, teigia „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad žmonės yra nepatenkinti, kad į antrąją kaupimo pakopą yra įtraukiami automatiškai ir mano, kad problemą galėtų išspręsti Lietuvoje dar nepasirodžiusi naujovė – profesiniai pensijų kaupimo fondai.

Profesinių pensijų fondų idėją Trišalės tarybos susitikime iškėlė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Europos valstybėse pirmieji profesinių pensijų fondai atsirado XIX amžiaus pabaigoje, dabar yra itin populiarūs Skandinavijos šalyse. Tokie fondai yra steigiami pagal darbdavių ir darbuotojų susitarimus, remiantis kolektyvinėmis sutartimis, o tokiose šalyse kaip Danija ar Nyderlandai tai yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių senatvėje.

I. Ruginienė mano, kad tokią Skandinavijoje susiformavusią praktiką galėtų perimti ir Lietuva, o tai atneštų papildomų naudų darbuotojams.

„Profesinės sąjungos galėtų susitarti su darbdaviais ir kartu įkurti profesinio kaupimo fondą. Fondai galėtų būti paskirstyti į sektorius, o su darbdaviais būtų deramasi, kokį procentą nuo atlyginimų pervesti į profesinius fondus“, – sako ji ir pažymi, kad galima būtų taikyti Skandinavijos šalių praktiką, kada į fondą pinigus perveda tik darbdavys.

Profesinių sąjungų pirmininkė sakė nežinanti, kokį procentą profesiniam fondui galėtų skirti darbdavys. Tai būtų susitarimo reikalas.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė portalui LRT.lt teigė, kad pagal Danijoje susiformavusią praktiką du trečdalius įmokos galėtų mokėti darbdavys, o likusią dalį – darbuotojas.

I. Ruginienė mano, kad profesiniai fondai galėtų veikti kaip papildomas fondas prie antros pakopos. Dirbantiesiems jie suteiktų papildomą galimybę kaupti lėšas senatvėje.

„Žmogus galėtų apsispręsti, ar jis nori kaupti ir antrojoje pakopoje, ir profesiniuose fonduose, ar tik profesiniuose“, – teigia R. Ruginienė.

Sukaupti pinigai, sulaukus pensinio amžiaus, būtų išmokami dalimis, taip pat galėtų būti paveldimi, o patį fondą valdytų profsąjungos paskirtas administratorius. R. Ruginienė pažymi, kad kol kas idėja yra tik svarstymo stadijoje, todėl daugiau detalių būtų galima aptarti tik nusprendus steigti tokius fondus.

„Bet kokiu atveju tokie fondai būtų sukurti, kad būtų kuo palankesni darbuotojui ir nuo to darbuotojas tik laimėtų“, – komentavo ji.

Tikisi didesnės grąžos

Šiuo metu pasirinkę kaupti senatvės pensijas ir tam nuo savo atlyginimo skyrę maksimalią 3 proc. įmoką iš valstybės gaus 1,5 proc. dydžio siekiančią įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tai šiemet turėtų sudaryti 16,40 euro. Pensijų fonduose esantys pinigai bus investuojami.

Vis dėlto, I. Ruginienė mano, kad profesiniai pensijų fondai galėtų būtų saugesnis ir pelningesnis būdas kaupti pinigus nei antroji pakopa.

„Šiandien privačių fondų niekas nekontroliuoja, niekas nenustato minimalių reikalavimų. Esame priklausomi nuo valdžios. Ateina nauja valdžia – ir vėl nauji sprendimai. Ar galima būtų užtikrinti, kad atėjus naujiems politikams, nebus peržiūrėti anksčiau priimti sprendimai ir jie vėl bus pakeisti? Profesiniai fondai būtų atskirti nuo politikos ir būtų stabilesni“, – sako specialistė.

Ji pažymi, kad daugelis darbuotojų yra pasipiktinę privačiais pensijų kaupimo fondais, kadangi į juos buvo įtraukti be jų atsiklausimo, o norint atsisakyti kaupti – reikia imtis veiksmų.  

„Visiems norėtųsi turėti galimybę spręsti patiems be jokios prievartos“, – sako I. Ruginienė.

Specialistė pastebi, kad pagrindinis skirtumas nuo privačių fondų būtų tas, kad verslininkai galėtų papildomai prisidėti prie darbuotojų kaupimo. Kitas aspektas, būtų įvestas ir papildomas kontrolės mechanizmas, kurio, anot jos, trūksta privačiuose kaupimo fonduose. 

„Žmonės, kurie fonde kontroliuotų pinigus, prižiūrėtų, kad būtų pasiekti bent minimalūs fondo augimo kriterijai. Tai būtų ne pelno siekiantis fondas, o dirbtų tik tam, kad galėtų aprūpinti kiekvieno darbuotojo orią senatvę“, – pastebi ji ir priduria, kad esant didelei darbuotojų kaitai, tai taip pat galėtų būti papildoma motyvacinė priemonė didinant jų lojalumą darbdaviams.

I. Ruginienė pastebi, kad pakeitus darbo vietą ir perėjus dirbti į kitą ūkio sektorių, pinigai niekur nedingtų ir liktų fonde bei būtų išmokėti sulaukus pensinio amžiaus. Ji taip pat minėjo, kad Europos Sąjungos (ES) lygmeniu vyksta derybos, jog persikėlus gyventi į kitą ES šalį, profesiniame pensijų fonde sukaupti pinigai migruotų kartu su juos kaupusiu asmeniu.

Lietuvos bankas nemano, kad tokie fondai būtų pelningesni

Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė mano, jog nėra tikslinga sakyti, kad profesiniai pensijų fondai būtų saugesni ir pelningesni nei antros pakopos pensijų fondai.

„Didesnį pelningumą teoriškai pasiekti galima, tačiau labai tikėtina, kad pensijų fondų investicijos būtų tiesiog rizikingesnės. O daugelis kitų reikalavimų, susijusių su veiksminga valdymo sistema, darbuotojų kompetencija ir kt., yra panašūs tiek antroje ar trečioje pakopų, tiek ir profesinių pensijų fondų atveju“, – komentuoja J. Pupienienė.

Lietuvos banko ekspertė pažymi, kad pagrindinis skirtumas, lyginant antrąją ir trečiąją pakopą su pensijų fondais, yra tas, kad profesinių pensijų asociacija, kurią įsteigia ir valdo darbdavys bei darbuotojai (jų atstovai), pati priima sprendimus dėl profesinio pensijų fondo investavimo strategijos. 

„Ji pati ir kontroliuoja, ar pensijų fondo valdytojas, kurį pasirenka pensijų asociacija ir kuriam perduoda valdyti profesinių pensijų fondo turtą, valdo turtą taip, kaip numatyta sudarytoje pensijų fondo valdymo sutartyje“, – sako J. Pupienienė.

Verslo konfederacija idėją vertina palankiai

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus portalui LRT.lt teigė, kad tokią idėją vertina teigiamai.

„Iš pokalbių su įmonėmis matome, kad palaikymas būtų ir iš darbdavių pusės. Bet koks socialinės apsaugos didinimas senatvėje yra labai svarbus, kadangi ilgamečių kaupimo tradicijų, šalyje neturime“, – komentavo V. Sutkus.

Jis taip pat pabrėžia, kad tuomet, kada kaupime dalyvauja darbdavys ir darbuotojas, yra didinamas solidarumas ir verslo socialinis atsakingumas. 

Pasiteiravus, ar verslininkai būtų linkę prisidėti prie įmokų į tokį fondą, V. Sutkus sakė manantis, kad tai priklausytų nuo teisinės bazės. 

„Jei tokios įmokos būtų įtrauktos į sąnaudas ar į pelną, tuomet tikrai būtų galima prisidėti. Tačiau jei įmokos būtų papildomai apmokestinamos, tai verslininkams patrauklumas būtų mažesnis“, – svarstė V. Sutkus.

Viceministrė: būtų teisinga turėti tokius fondus

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė portalui LRT.lt teigė, kad nors Lietuvoje pensijų kaupimo alternatyvų yra nemažai, neatmetama galimybė, kad šalyje galėtų atsirasti ir dar vienas papildomas būdas kaupti. 

„Būtų teisinga, kad tam tikros srities darbuotojai susitartų dėl profesinių fondų įkūrimo. Juo labiau, kad tam yra palankus įstatyminis pagrindas“, – sakė viceministrė bei pridūrė, kad tolimesnė fondų atsiradimų ateitis priklausys nuo darbdavių ir darbuotojų susitarimo.

„Jei jie nesusitars, tada ministerija norėtų sužinoti, kokie yra trukdžiai“, – sakė E. Radišauskienė.

Anot jos, prieš kelis metus ministerija atliko tyrimą, kurio metu buvo aiškinamasi, kodėl Lietuvoje iki šiol nėra profesinių pensijų kaupimo fondų. 

„Dauguma pasisakė, kad žmonės mieliau rinktųsi didesnį darbo užmokestį į rankas, negu kad papildomas įmokas į fondą“, – komentavo E. Radišauskienė.

Ekspertė siūlo nepamiršti, kad valstybės vaidmuo profesiniuose pensijų fonduose būtų minimalus. Valstybė tik nustatytų teisinę bazę, kad jie būtų įsteigti, o visas reguliavimas priklausytų nuo socialinių partnerių.

Naujovė gali prisidėti prie diskriminacijos 

„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tokių fondų atsiradimas yra teigiamas dalykas, kadangi didina žmonių pasirinkimą. Vis dėlto ekonomistas įžvelgia ir neigiamų aspektų.

„Tai galėtų sukelti papildomo neapibrėžtumo. Mūsų pirmoji pensijų pakopa yra vis dar reformuojama. Kiltų grėsmė, kad pasitikėjimas visa pensijų sistema sumažėtų“, – pastebi Ž. Mauricas.

Anot jo, Lietuvai trūksta ir patirties valdyti tokius fondus, kadangi šalyje iki šiol ši praktika neegzistavo.

„Daugelyje šalių, kur dabar profesiniai pensijų kaupimo fondai veikia labai sėkmingai, atsirado labai seniai. Jie buvo įkurti dar anksčiau nei „Sodros“ ar kitos pakopos“, – teigia ekonomistas.

Dar vienas aspektas, kurį išskiria Ž. Mauricas – atsirastų tam tikra diskriminacija, kadangi profesiniai kaupimo fondai nebūtų įvesti visuose sektoriuose, o tai lemtų nevienodą gyventojų taupymą.  

„Net ir Skandinavijoje ne visi gyventojai dalyvauja kaupime. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija akcentuoja, kad pagrindinis principas, kad būtų kuo didesnis gyventojų įtraukimas. Jei bus dalis gyventojų, kurių pensijos bus didelės, o kitų labai mažos, tai tokiu atveju ateityje valstybė bus priversta juos remti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų“, – idėjos trūkumus vardino ekonomistas.

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius