Nebekaupti pensijai antroje pakopoje jau nusprendė apie 75 tūkst. gyventojų. Kiti dirbantieji, kuriems mažiau nei 40 metų, sprendimui priimti dar turi 4 mėnesius. Jeigu iki liepos 1 d. jie nieko nedarys – savaime taps pensijų kaupimo dalyviais ir atsisakyti kaupti jau nebegalės. Taigi apie keliasdešimt eurų per mėnesį nuo jų atlyginimo bus pervedama į pensijų fondus.
Algos padidėjo ir „ant popieriaus“, ir „į rankas“
Po mokesčių reformos nuo šių metų pradžios dirbantieji algalapiuose turėjo pamatyti didesnes algas. Dėl darbdavio ir darbuotojo sumokamų mokesčių sujungimo atlyginimas „ant popieriaus“ stipriai išaugo, tačiau dėl sumažintų mokesčių keliasdešimčia eurų algos pakilo ir „į rankas“.
Pavyzdžiui, paimkime asmenį, kuris 2018 m. uždirbo 1000 eurų „į rankas“. Jeigu jis 2018 m. „ant popieriaus“ uždirbo apie 1300 eurų, šiemet jis matys didesnį skaičių – apie 1700 „ant popieriaus“. Taip yra dėl minėto mokesčių sujungimo.
„Į rankas“ toks asmuo šiemet turėtų gauti apie 1050 eurų, rodo skaičiuoklė Kiek.lt Taigi dėl sumažėjusių mokesčių dirbantysis šiemet kas mėnesį gaus apie 50 eurų daugiau.
Tokio gyventojo laukia svarbus sprendimas, kurį jis turi gerai apgalvoti iki liepos 1 d. Nuo to priklauso, ar jis ir po liepos 1 d. gaus maždaug 50 eurų kas mėnesį daugiau, ar jis atsisakys šių pinigų, bet juos skirs pensijų kaupimui. Taigi tapęs pensininku toks asmuo gaus solidesnę pensiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė pasakojo, kad prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti kelis veiksnius.
„Paprastai kaupti rekomenduojama visiems žmonėms, kurie turi galimybę bent šiek tiek lėšų atidėti senatvei. Pagal statistiką, sulaukus pensijos amžiaus vidutiniškai gyvenama dar 20 metų, todėl šiam laikotarpiui reikia tinkamai pasiruošti – ypač, jeigu žmogaus poreikiai yra šiek tiek didesni nei baziniai.
Pats svarbiausias dalykas apsisprendžiant kaupti ar ne – tai likęs darbingo amžiaus laikotarpis. Jeigu žmogui iki pensijos amžiaus liko apie 25–30 metų, paprastai rekomenduojama kaupti. Jeigu iki pensijos amžiaus liko mažiau – tuomet galbūt verta pamąstyti apie kitus taupymo būdus.
Verta pažymėti, kad prasmingas bet kokio tipo kaupimas ar taupymas, kurio vaisiais bus galima pasinaudoti senatvėje“, – sakė ji.
Norintys pasiimti pinigus dabar ir nebekaupti turi imtis veiksmų
Tie, kurie nori ir toliau gauti daugiau, privalo prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros internetu ir atsisakyti kaupimo, mat nuo naujų metų visiems dirbantiems ir jaunesniems nei 40 metų automatiškai buvo priskirta pensijų kaupimo bendrovė.
Tam jie turi laiko iki liepos 1 dienos. Visi neatsisakiusieji taps pensijų kaupimo dalyviais ir atsisakyti kaupimo jau nebegalės. Tačiau tuomet jie nebekaups pensijai ir taip neprisidurs senatvėje prie savo „Sodros“ pensijos, kuri yra kukli, gruodžio mėnesį vidutiniškai siekė apie 320 eurų.
E. Samoškaitė teigė, kad įtraukimas į kaupimą yra automatinis, nes tai viena veiksmingiausių priemonių norint paskatinti kaupti.
„Viena pagrindinių problemų, kad jauni žmonės paprastai nėra linkę susimąstyti apie savo senatvę, nors kaupimo periodas turi trukti ne trumpiau nei 25–30 metų – vadinasi, pradėti reikia, kol esi jaunas ir darbingas.
Žmonės apie senatvę linkę susimąstyti artėjant pensiniam amžiui, bet kai iki pensijos lieka vos keleri metai, situacijos pakeisti iš esmės beveik neįmanoma.
Panaši sistema veikia Jungtinėje Karalystėje. Įtraukimo į papildomą pensijų kaupimo schemą kaip efektyvią priemonę paskatinti žmones dalyvauti pensijų kaupime rekomenduoja ir EBPO ekspertai.
Paprastai automatinio įtraukimo sistemos padeda įveikti inertišką pasyvumą ir yra paremtos tyrimais apie žmonių psichologiją. Kai gyventojams pasiūloma iniciatyva, kuriai pritarti galima nieko nedarant, o atsisakyti – imantis aktyvių veiksmų, žmonės įgyja daugiau motyvacijos pasidomėti reforma ir tuomet sąmoningai nusprendžia, kas jiems geriau. Priešingu atveju, labai dažnai sprendimas paliekamas savieigai arba nukeliamas neribotam laikui“, – pasakojo ji.
Vis dėlto tai nereiškia, kad atsisakiusieji kaupti dabar daugiau nebegalės to padaryti ateityje. Pradėti kaupti pensijai jie galės bet kada, nuėję į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę. „Sodra“ pažymi, kad kas trejus metus dirbantieji vėl bus automatiškai įtraukiami į kaupimą ir vėl per pusę metų galės atsisakyti. Tai bus daroma, kol jiems sueis 40 metų, bet ne daugiau kaip tris kartus.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis pasakojo, kad 20 tūkst. gyventojų iš 152 tūkst., kurie iki šiol kaupime nedalyvavo ir būtų į kaupimą įtraukiami, jau pateikė prašymus „Sodrai“ nebūti įtrauktiems į kaupimą.
Norintiems kaupti nieko daryti nereikia
Norintiems kaupti – nieko daryti nereikia, tačiau svarbu žinoti, kad pensijų kaupimo bendrovė jiems yra priskirta atsitiktine tvarka.
Pasitikrinti, kokiai bendrovei esate priskirti, galite per „Sodros“ asmeninę paskyrą ir paspaudę kairėje pusėje esantį mygtuką „Žinutės“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 pensijų kaupimo bendrovės: „Swedbank investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“, „Luminor investicijų valdymas“ ir „INVL Asset Management“ (INVL).
Kaupiantysis bet kada gali nutraukti sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir sudaryti ją su kita bendrove, tačiau dažnas keitimas gali neapsimokėti, nes teks už tai atseikėti pinigų.
„Pensijų kaupimo bendrovės keitimas kartą per kalendorinius metus galimas padengus tik su žmogaus perėjimu į kitą bendrovę susijusias išlaidas – tai apima sąskaitos uždarymą ir lėšų pervedimą. Jokių kitų atskaitymų negali būti, o sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos negali viršyti 0,05 proc. pervedamų piniginių lėšų.
Pensijų kaupimo bendrovę galima keisti ir dažniau, nes įstatymas to neriboja, tačiau keitimas tuomet vyksta pagal standartines pensijų fondų taisykles“, – pažymi E. Samoškaitė.
S. Jarmalis pasakoja, kad šiandien yra apie 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių, o reforma paskatino gyventojus sudaryti sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis.
„Pastebime tendenciją, kad praėjusių metų birželį, pristačius pensijų kaupimo reformą, pradėjo nuosekliai augti naujų pensijų kaupimo sutarčių skaičius.
Palyginti pernai iki birželio buvo sudaroma 2000–3000 naujų pensijų kaupimo sutarčių per mėnesį, nuo birželio šis skaičius paaugo vidutiniškai iki 3500, o lapkritį sudaryta per 5000, gruodį per 6000, o šiemet jau 7600 naujų sutarčių“, – sakė jis.
Iki šiol nekaupę pradės nuo mažesnių sumų
Nuo liepos 1 d. nuo nusprendusiųjų kaupti atlyginimo „ant popieriaus“ kas mėnesį bus pervedamos įmokos į tam tikrą pensijų fondą.
Tie, kurie nekaupė anksčiau, šiemet per mėnesį nuo algos skirs 1,8 proc. siekiančią mėnesinę įmoką. Kitais metais ji jau sieks 2,1 proc., 2021 m. – 2,4 proc., 2022 m. – 2,7 proc., kol 2023 m. taps maksimali ir sieks 3 proc. Taigi per penkerius metus jų įmoka, skirta pensijų kaupimui, nuosekliai didės.
„Šio pereinamojo laikotarpio gali prireikti gyventojams apsiprasti su kaupimo mintimi. Atsižvelgiama ir į tai, kad darbo užmokestis turi tendenciją augti – ypač jauniems žmonėms, nes kasmet tobulėja jų įgūdžiai“, – sakė E. Samoškaitė.
Kaupiančiuosius paskatins valstybė, pridedama savo dalį prie gyventojo mėnesinės įmokos. Jeigu 2019 m. asmuo nuo savo bruto algos kaupimui skirs 1,8 proc., valstybė jam pridės 0,3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, 2020 m. valstybė skirs 0,6 proc., 2021 – 0,9 proc., 2022 – 1,2 proc., kai 2023 m. paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinės algos šalyje.
Taigi jeigu dirbantysis šiuo metu uždirba 1700 „ant popieriaus“, „į rankas“ kol kas jis gauna apie apie 1050 eurų.
Tačiau nuo liepos 1 d. nuo jo algos bus atskaičiuojama 1,8 proc. įmoka, skiriama kaupimui. Tai sudaro 31 eurą per mėnesį. Taigi jo alga nuo liepos bus didesnė ne apie 50 eurų, o apie 20 eurų. Atsisakęs 30 eurų jis juos skirs savo ateičiai, o savo dalį pridės ir valstybė, pridedama kas mėnesį 3,4 euro.
Svarbu pažymėti, kad asmuo, norintis pradėti kaupti maksimaliai iškart, iki liepos 31 d. gali kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir išreikšti savo pageidavimą. Tuomet iš jo atlyginimo bus nuskaičiuojama daugiau.
Prieš tai kaupę 2+2+2 principu – kaups maksimaliai
Tie, kurie kaupė iki šiol ir kaupė maksimaliai – 2+2+2 principu, nuo liepos 1 d. iškart mokės 3 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ siekiančią įmoką.
Taigi šiuo metu „į rankas“ apie 1050 eurų gaunantis asmuo kas mėnesį kaupimui skirs 51 eurą, o jo atlyginimas grįš į tokį, koks buvo 2018 m. Jis sieks 1001 eurą „į rankas“.
Tačiau kaupiančius daugiau labiau paskatins ir pati valstybė, pridedama 1,5 proc. sumą nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Šiemet tai sudarys 16,4 euro. Taigi viso per mėnesį asmuo 67,4 euro skirs kaupimui pensijų fonde, kur pinigai bus investuojami.
Kaupusiųjų iki šiol ir atsisakiusiųjų laukia dar vienas sprendimas
Nusprendusieji nebekaupti gali palikti savo sukauptus pinigus pensijų fonde arba juos grąžinti į „Sodrą“.
Jeigu bus nuspręsta grąžinti sukauptą sumą į „Sodrą“, „Sodros“ senatvės pensija padidės. Tačiau, kaip rodo „Sodros“ pensijų skaičiuoklė, dažnu atveju visa pensija bus didesnė, jei pinigai bus palikti pensijų fonde, kur jie toliau bus investuojami.
S. Jarmalis pasakoja, kad dauguma palieka sukauptas sumas pensijų fonduose.
„Iki šios savaitės 42,5 tūkst. buvusių kaupimo dalyvių kaupimą sustabdė palikdami lėšas fonde, 12,2 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė pervesdami sukauptas lėšas „Sodrai“. Pastebima, kad kaupimą nutraukia ir lėšas „Sodrai“ grąžina tie gyventojai, kurie sukaupė palyginti nedideles sumas – vidutiniškai 2500 eurų“, – sakė jis.
