Verslas

2019.02.21 13:38

Skandalas dėl pinigų plovimo „Swedbank“ kerta skaudžiai: prarado miljardus, reputacijai – smūgis

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.02.21 13:38

Pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio vieno didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ akcijos biržoje ir toliau krenta žemyn. Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad pareikšti įtarimai daro meškos paslaugą Lietuvos „fintech“ plėtrai. 

Trečiadienį Švedijos televizijos kanalo SVT publikuotas tyrimas dėl „Swedbank“ sąskaitose atsidūrusių nelegalių 3,8 mlrd. eurų nuo „Swedbank“ akcijų vertės nubraukė daugiau nei 4,5 mlrd. eurų. 

Tą pačią dieną „Swedbank“ akcijų kaina krito apie 14 proc. Antradienio vakarą prieš užsidarant biržai vienos akcijos kaina siekė 210,80 Švedijos kronų, o trečiadienio vakarą, po įsisiūbavusio skandalo, kaina smuko iki 182,05 Švedijos kronų.

Ketvirtadienio rytą rinkoje buvo pastebimos panašios tendencijos. 13 val. Lietuvos laiku akcijų kaina buvo smuktelėjusi 7,77 proc. o vienos akcijos kaina siekė 166,95 Švedijos kronas. 

Šiandienos smukimas akcijų rinkoje bankui kainavo papildomus 1,5 mlrd. eurų, portalui LRT.lt sakė M. Dubnikovas.

Per dvi dienas „Swedbank“ akcijų rinkoje neteko apie 4,5 mlrd. eurų vertės.

„Akcijos kaina per dvi dienas krito apie 20 proc. Tai yra psichologinė riba, ties kuria palūžta labai daug investuotojų. Kai kurie investuotojai pradeda fiksuoti nuostolius ir tai gali išsiūbuoti rinką į didesnius svyravimus“, – pastebėjo M. Dubnikovas ir pridūrė, kad jei įtarimai pasitvirtins, ateityje galima tikėtis ir didesnio kritimo.

Anot finansų eksperto, labiausiai nuo akcijų kritimo nukentėjo banko akcininkai (privatūs investuotojai, pensijų ir investiciniai fondai).

Įtarimai daro meškos paslaugą

M. Dubnikovas mano, kad įtarimai, kurie yra pareikšti „Swedbank“, daro „meškos paslaugą“ Lietuvos finansų sektoriui.

„Lietuvos ar Baltijos bankų sektorius siaurėja, tačiau „fintech“ sritis plečiasi, ir šios žinios gali daryti neigiamą įtaką sektoriaus plėtrai“, – komentavo M. Dubnikovas bei pridūrė, kad po „Danske bank“ skandalo į Baltijos šalis imta žiūrėti kiek atsargiau. 

„Bankui prarasti pasitikėjimą ir susitepti mundurą reiškia, kad su pinigų plovimu susijęs bankas nebegali pilnavertiškai veikti finansų rinkoje – kiti bankai jį vertins kaip raupsuotąjį, ilgiau ir nuodugniau vertins didesnius pavedimus, o tai atsilieps klientų pasitenkinimui. Džiugu, kad šiame žaidime nedalyvavo Lietuvos padalinys, bet sunkiai ištaisomai yra sugadinta Baltijos šalių reputacija, o dažna finansų įstaiga neskiria trijų skirtingų Baltijos sesių“, – teigė M. Dubnikovas.

LRT.lt primena, kad po to, kai praėjusiais metais paaiškėjo, kad per „Danske bank“ sąskaitą Estijoje 2007–2015 metais buvo praplauti apie 200 mlrd. eurų, Danijos banko akcijos smuko apie 50 proc., o bankas akcijų rinkoje prarado apie 18 mlrd. eurų vertės.

Skandalas kilo, kai Švedijos televizijos kanalas SVT paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ įtariamas įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,8 mlrd. eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su pinigų plovimo skandalu „Danske Bank“.