Verslas

2019.02.09 20:12

Žvejai paaiškino, kas išpučia stintų kainas

Mindaugas Milinis, DELFI.lt2019.02.09 20:12

Stintų populiacija atsigavo, GRYNAS.lt tvirtina priekrantės žvejai. Vienu metu šių žuvelių buvo sugauta tiek, kad niekas nebepirko. Jų kilogramo kaina buvo nukritusi net mažiau euro – iki 0,8 euro. Užtat Palangoje vykstančioje šventėje „Palangos stinta 2019“ vieną eurą kainuoja tik viena kepta žuvelė.

Stintos vėlavo

Šiemet stintos prie Lietuvos krantų atplaukė kaip niekada vėlai, tik sausio vidury, GRYNAS.lt sakė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis. Paprastai šiomis žuvelėmis esame įpratę gardžiuotis jau gruodžio mėnesį.

„Stintos iki mūsų atplaukė sausio vidury, sausio 15–20 dienomis. Priekrantės vandenyse jas ėmė gaudyti ties Karkle, ties Šventąja. Prie Nidos ir dabar stintų nėra. Laimikiais šiemet žvejai neturėtų skųstis, iš tinklų jie iškrapšto nuo 100 kg iki 3 tonų. Tiek buvo pagavę prie kelias dienas Karklės žvejai. Tačiau kainos nėra labai mažos. Žvejai už kilogramą prašė nuo 2 eurų iki 4–4,5 euro. Tiek kainavo spraigytos iš tinklų didesnės stintos“, – sakė M. Rimeikis.

Jis taip pat ragino neužmiršti, kad žvejų darbas išties labai sunkus. Be to, reikia ir kurą pirkti, ir žvejams algas mokėti, ir mokesčius valstybei. Visa tai esą ir išpučia kainą.

BNS nuotr.

Jūra – ne burokų laukas

Jam antrino ir Melnragės žvejys Mindaugas Kulikauskas. Esą iš tinklų kiekvieną žuvelę reikia išrinkti rankomis. Be to, ne visuomet gali tikėtis gero laimikio.

„Kaip sakau, stintos juk ne burokų laukas. Į kurį prireikus, ateini, pasirauni, kiek nori. Stintų laimikis – loterija. Be to, žvejo darbas sunkus. Kai žmonės pamato, tai sako, kad dabar aišku, kodėl stintos brangios. Ne kiekvienas yra matęs tą procesą, tai ir nežino, koks tai darbas. Juk reikia plaukti per šaltį, per sniegą, arba per lietų. Tinklus ištraukti, paskui iš jų stintas išrinkti, kiekvieną žuvelę. Būna, kad ir su ledais jos būna“, – pasakojo žvejys.

Anot jo, stintų kainos priklauso nuo kiekio.

„Mažiau pagauni, jos kyla, daugiau pagauni – krenta. Priklauso nuo srovių, nuo vėjo. Būna ir kelios dėžės, būna keli šimtai kilogramų“, – pasakojo M. Kulikauskas.

Tačiau žvejų atstovas pats nesupranta, kaip stintų kaina, joms patekus į parduotuves, padvigubėja, ar net patrigubėja.

„Kai į parduotuvę nueini ir pamatai, kad jų kaina yra 7,5 arba 9 eurai, tai gali už galvos susiimti“, – stebisi M. Rimeikis.

BNS nuotr.

Laimikiai džiugina

Žvejys Vytas Sekreckis GRYNAS.lt sakė, kad šiemet stintų yra labai daug.

„Manau, kad jų šiemet daugiau, nes pernai Nemuno žemupyje, kur jos atplaukia neršti, buvo blogos sąlygos jas masiškai gaudyti. Jų neišgaudė, nerštas buvo geras, todėl šiemet yra žuvies. Štai tokia paprasta matematika. Nerštavietėse jų neišgaudė, todėl ir laimikiai šiemet geresni“, – džiaugėsi žvejys.

Vasario pradžioje jis sakė, kad ką tik grįžo iš jūros ir parsivežė puikų laimikį.

„Esame patenkinti. Sugavome daugiau negu 100 kilogramų. Bet šiemet jau ir toną esame sugavę, ir 700 kg, ir 800 kg. Netgi buvo tokia situacija, kad visi daug sugavome, tai net sunku buvo jas parduoti. Kaina buvo nukritusi net iki 80 centų už kilogramą. Tačiau palangiškiai, ir tie, kurie stintas pardavinės per šventę, jas dabar masiškai perka. Nes jie taip pat žiūri į orų prognozę, mato, kad ateina vėjuoti orai ir mes nebegalėsime išplaukti žvejoti, o vietas prekybai išsipirkę. Tai nori nenori perka. Tad prieš stintų šventę ir kainos šiek tiek pakilo iki 2 eurų“, – kalbėjo žvejys.

V. Sekreckis sakė, kad priekrantėje stintas gaudys tol, kol jos stintos sulauks į nerštavietes ir ten jas masiškai ims gaudyti rusniškiai.

„Jie sugauna masiškai, todėl ir kainos tuomet jau būna labai mažos. Jie ten vienu traukimu turi pusę tonos, arba toną. Tuomet jau mums jūroje jų žvejoti nebeapsimoka, nes ir plaukti, ir iš tinklų išrinkt, savikaina išauga. Išimtiniais atvejais „turginiai“ perka stintas iš mūsų, nes jūroje sugautos žuvys yra kvapnesnės, jų kokybė geresnė. Nes gėlo vandens gavusi stinta yra nebe ta...“ – sakė žvejys.

V. Sekreckis prisipažino, kad stintas gaudo 18 mm akytumo tinklais. Į juos pakliūna ne trumpesnės nei 14 centimetrų ilgio žuvelės.

„Mūsų sugautų stintų viename kilograme būna 35–38 žuvys, o nerštavietėse sugautų – 50–60. Nes ten žvejai jas gaudo 12 mm akytumo tinklais“, – atsiduso žvejys.

Nemuno deltos žvejai atmeta kaltinimus, esą jie išgaudo neršiančias stintas, todėl esą jų sumažėja. Mat tokiu būdu, į nerštavietes atplaukusias stintas gaudyti tinklais, žvejojama jau šimtus metų. Tai yra tradicinis būdas.

BNS nuotr.

Dėl audrų trumpėja žvejyba

Žvejys M. Kulikauskas pasakojo, kad stintų kainai įtakos turi ir nepalankūs orai. Audros, nepalankios krypties vėjai, stiprūs šalčiai ir pakrantės užšalimas – tai yra priežastys, dėl kurių negali plaukti į jūrą.

„Kartais per mėnesį tik 10 kartų tinklus testatome. Būna, kad ir penkis kartus. Mes juk plaukiame nuo kranto mažomis valtelėmis. Jei pučia vakarų, šiaurės vakarų vėjas, sunku būna atsišvartuoti. Vienais metais skaičiavau, kad žvejoti išplaukėme gal 150 kartų. Dabar tai dar mažiau“, – skaičiavo žvejys.

Jis atmetė kai kurių Nemuno deltos žvejų priekaištus, esą stintų populiacijai įtakos turi priekrantės žvejai, kurie savo tinklais užtveria Klaipėdos uosto kanalą. Dėl to žuvys esą negali įplaukti į marias.

„Man taip pat kažkokie žurnalistai skambino ir klausė: kaip jūs tuos vartus užtveriate? Man nusibodo į tokius nesąmoningus klausimus atsakinėti. Taip, sakau, aš užtveriu. O kaip laivai praplaukia? – klausia. Labai gerai praplaukia. Va, vieną tinklo galą pritvirtinu prie bloko ant pietinio molo, aš stoviu ant šiaurinio. Laivas eina, aš nuleidžiu. Praplaukia, vėl pakeliu. O ką daugiau sakyti? Juk nepaaiškinsi, kad jei žuvies tuntai eina, jų niekas nesustabdys. Nes vartuose yra kitokie gyliai. Kiekvienais metais jos praeina. O nerštavietėse kartais pasuka daugiau į Miniją, kartais į Nemuną. Ten irgi sąlygos visokios būna. Tai potvynis, tai užšalimas. Jei patys nepagauna, tai gali mus kaltinti“, – juokėsi M. Kulikauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt