Verslas

2019.02.09 14:57

Alternatyvus NT finansavimas – ko tikėtis 2019-aisiais?

LRT.lt 2019.02.09 14:57

2018 metai sujudino vandenis Lietuvos alternatyvaus nekilnojamojo turto (NT) finansavimo rinkoje – savo veiklą pradėjo net trys lietuviškos sutelktinio finansavimo platformos į nekilnojamąjį turtą, kartu sukūrusios konkurenciją iki šios vienai rinkoje veikusiai estiškai platformai. Per 2018 m. NT sutelktinio finansavimo platformos Lietuvoje sutelkė finansavimą į daugiau nei 70 projektų – metų pabaigos duomenimis, ši suma viršijo 13 milijonų eurų, rašoma pranešime spaudai.

„Lietuviškoms sutelktinio finansavimo platformoms į nekilnojamąjį turtą tai buvo pirmieji metai – 2018 m. pradžioje finansuoti pirmieji „Nordstreet“ ir „Rontgen“ projektai. O tik rugpjūtį į rinką įžengusi „Profitus“ per kelis mėnesius sutelkė daugiau, nei 1,5 milijonus eurų, – komentuoja investavimo į NT ekspertė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja Viktorija Vanagė. – Tiesa, tenka pripažinti, kad Estijos sutelktinio finansavimo platforma „EstateGuru“ dar pirmauja – per šiuos metus ji Lietuvoje paskoloms sutelkė apie 10 mln. eurų“.

Vertindama Lietuvoje veikiančių sutelktinio finansavimo platformų augimą ir bendrąsias tendencijas bankinių paskolų sektoriuje, ekspertė išskiria kelias pagrindines 2019 metų prognozes. Pasak V. Vanagės, bankų „draugiškumas“ NT vystytojams pastebimai mažėja, jei projektų vertė nesiekia bent 1,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad vis daugiau verslininkų, siekdami finansuoti savo projektus, ieškos naujų finansinių šaltinių – tarp kurių, kaip rodo rezultatai, patrauklumu vis labiau išsiskiria sutelktinio finansavimo platformos.

V. Vanagė pabrėžia, kad esant normaliai ekonominei aplinkai sutelktinio finansavimo platformos 2019-aisiais mažins vidutines palūkanų normas, tikėtina, jog šis finansavimo šaltinis taps prieinamas didesnei NT vystytojų grupei. Be to, augantis NT vystytojų pasitikėjimas tokiomis platformomis ir vos per kelių dienų laikotarpį surenkamos pusės milijono eurų ir didesnės sumos padės į tokį finansavimą atkreipti ir didesnių NT vystytojų dėmesį.

Dar viena išskiriama rinkos tendencija – tikėtina, kad bankai toliau teiks prioritetą NT projektams Vilniuje, kur nuolat auga NT paklausa ir pasiūla. Dėl mažo bankų suinteresuotumo bendradarbiauti, verslininkai iš kitų Lietuvos regionų jau dabar vis aktyviau domisi sutelktiniu finansavimu ir jo teikiamomis galimybėmis finansuoti savo NT projektus. Tokių verslininkų suinteresuotumo padidėjimą gali nulemti ir didesnė NT paklausa, kylanti dėl į regionus atsikeliančių jaunų šeimų, kurioms valstybė teikia subsidiją pirmam būstui regionuose.

Alternatyvių finansavimo šaltinių populiarumo augimas ir finansiniai rezultatai teikia pagrindo prognozėms, kad ateinančiais metais visų Lietuvoje veikiančių sutelktinio finansavimo platformų su NT įkeitimu surinktos sumos gali išaugti daugiau nei dvigubai. Toks besiskolinančiųjų ir investuojančiųjų pasirinkimas 2019-ųjų pabaigoje gali virsti 30–35 mln. eurų suma.