Verslas

2019.03.06 05:30

Prieš 10 metų ir dabar: pieno produktų kainos augo daug sparčiau nei algos

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.06 05:30

Per pasaulį slenkant iššūkiui „10YearsChallenge“ (liet. 10 metų iššūkis), ekonomistai suskubo lyginti prekių ir paslaugų kainas, gyventojų gaunamas pajamas. Situacija per pastarąjį dešimtmetį gerokai pagerėjo, o žmonių perkamoji galia išaugo, teigė ekonomistai. Vis dėlto statistika rodo, kad kai kurių pieno produktų įperkamumas per pastarąjį dešimtmetį sumenko.

Vidutinis darbo užmokestis 2009 metais „į rankas“ siekė 464 eurus. 2018 metais trečiąjį ketvirtį šis skaičius pakilo iki 728 eurų. Taigi vidutinis darbo užmokestis per nepilnus 10 metų „į rankas“ didėjo 56 proc. 

Tačiau jei pažvelgsime į pieno produktų kainas, kai kurios augo sparčiau nei atlyginimai. Pienas ir varškė per pastarąjį dešimtmetį pabrango apie 30 proc. Tuo metu sviesto kaina išaugo apie 80 proc., o grietinės net 140 proc. (lyginamos 2009 ir 2018 metų gruodžio mėn. kainos).

Nors pienas ir varškė Lietuvos gyventojams tapo labiau įperkamas, sviesto ir grietinės kainos augo sparčiau nei atlyginimai. 

Brangstanti žaliava didino kainas?

Pieno produktų kaina yra tiesiogiai susijusi su žaliavinio pieno gamybos kaina. „Rokiškio pieno“ vadovas Dalius Trumpa portalui LRT.lt sakė, kad, priklausomai nuo produkto, žaliavinio pieno kaina sudaro apie 50–80 proc. pieno produktų kainos.

Verta pastebėti, kad 2008 m. pieno supirkimo kaina už toną Lietuvoje siekė 273 eurus (pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, kuris siekia 4,39 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo). 2018 metais gruodžio mėnesį ji buvo 313,8 euro už toną. Vadinasi, pieno supirkimo kaina per dešimtmetį didėjo apie 15 proc., tačiau per tą patį laikotarpį pieno produktai brango daug sparčiau, nei augo pieno supirkimo kainos. 

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio nuomone, pieno tiekėjai čia yra niekuo dėti, mat jų įtaka galutiniam produktui, kuris guli prekybos tinklų lentynose, yra tik 21 proc., o prekybininkų – 39 proc. 

„Yra penki pieno perdirbėjai, penki prekybininkai, ir tai yra oligopolinė sistema. Prekybininkai sukinėja pieno perdirbėjams rankas, o tie sukinėja rankas mums (pieno gamintojams – LRT)“, – sakė J. Vilionis.

Kainų tyrimų projektus vykdančio portalo „Price.lt“ analitikas Arūnas Vizickas pastebi panašias tendencijas. Anot jo, žemės ūkio institutas leidžia produktų kainos pjūvio grafikus. Juose yra parodyta, kokia pelno dalis tenka pieno gamintojui, perdirbėjui ir mažmenine prekyba besiverčiantiems prekybos tinklams. 

„Jeigu žiūrėsime pagal pieną, tai pieno gamintojams situacija pagerėjo, perdirbėjų marža sumažėjo. O labiausiai skirtumas padidėjo pas prekybininkus. Manau, kad su grietine ir sviestu yra panaši situacija“, – pieno produktų brangimo kaina aiškino A. Vizickas.

Sviesto paklausa išaugo

Vilkyškių pieninės direktorius Gintaras Bertašius portalui LRT.lt suskubo paneigti, kad sviesto ir grietinės kainų augimas yra susijęs tik su žaliavos brangimu, ir pastebėjo, kad stipriai išaugusią kainą lėmė padidėjusi sviesto paklausa. 

Jis teigia, kad Lietuvoje pieno gaminių kainos atspindi Europos ir pasaulio tendencijas, o pasaulyje pastaraisiais metais tiek sviestas, tiek grietinė brango.

„Rokiškio pieno“ vadovas D. Trumpa minėjo, kad jei anksčiau sviesto tona kainuodavo 3–3,5 tūkst. eurų už toną, dar visai neseniai kaina buvo pakilusi iki 6 tūkst eurų už toną, todėl tokios kainų tendencijos persikėlė ir į Lietuvą.

Naujausiais duomenimis, kovo 1 d. Vakarų Europos rinkoje viena tona sviesto kainavo 4,4 tūkst. eurų.

Įdomu pastebėti, kad nors Vakarų Europos rinkose sviesto tonos kaina nuo 2018 metų liepos mėn. iki 2018 gruodžio mėn. sumažėjo 32 proc., sviesto kaina Lietuvoje išliko stabili ir siekė apie 2 eurus. 

A. Vizickas pastebi, kad Europoje sviesto kaina siekia 2017 metų pradžioje buvusią kainą, kad jis buvo pigesnis. Tuo metu Lietuvoje kaina siekia 2017 metų aukščiausią sviesto kainų lygį. 

„Neseniai radau „Lidl“ reklamą Lenkijoje. Jei perki tris pakelius sviesto „Kolo“, tai 200 gramų pakelis kainuoja apie 0,90 euro. Mūsų parduotuvėse jau seniai tokių kainų nėra. Pigiausi sviestai kainuoja apie 1,30 euro. O populiarių prekės ženklų sviestas kainuoja 2 eurus ir daugiau“ , – komentavo jis.

D. Trumpa, kalbėdamas apie užsienio ir Lietuvos rinkų skirtumus, portalui LRT.lt sakė, kad užsienio rinkos daug jautriau ir greičiau reaguoja į kainų pasikeitimus, o Lietuvoje kainos yra stabilesnės.

Taip pat, jis teigė, kad jų įmonė didžiąją dalį (apie du trečdalius) savo produkcijos eksportuoja į kitas šalis, todėl nenori Lietuvoje pardavinėti pigiau nei kitose šalyse.

„Jei Lietuvos gamintojai norėtų pardavinėti brangiau nei yra rinkoje, tai čia iš karto prekes atvežtų lenkai ar latviai. O mes irgi nenorime Lietuvoje pardavinėti pigiau, negu galime gauti užsienio rinkose“, – sakė D. Trumpa.

Pasikeitęs požiūris į sviestą

Ekspertai įvardino kelias priežastis, kodėl sviesto paklausa taip sparčiai augo. Pagrindinė – pasikeitęs požiūris į jo naudą organizmui.

D. Trumpa pastebi, kad sviestą pradėjo vartoti tos šalys, kurios jo iki šiol jo nevartojo.

Antroji priežastis – sviesto poveikis organizmui yra vertinamas gerokai palankiau nei anksčiau.

„Ilgą laiką sviestas buvo įvardijamas kaip ne visai sveikas produktas. Tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tiek medicinos ekspertai, tiek sveikos gyvensenos atstovai sako, kad sviestas yra organizmui reikalingas produktas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje suvartojimas didėjo, o pasiūla nedidėjo, todėl tai iššaukė kainų augimą“, – LRT.lt komentavo G. Bertašius.

Jis pastebi, kad sviesto populiarumas išaugo ne tik tarp buitinių vartotojų, bet ir tarp konditerijos gamintojų, kurie anksčiau jo nenaudojo. 

Trečioji priežastis – karvių duodamas pienas turi vis mažiau riebalų ir daugiau baltymų, o sviestui pagaminti reikia piene esančių riebalų.

„Karvių selekcija Europoje buvo organizuojama taip, kad karvėje būtų daugiau baltymų ir mažiau riebalų. Šiandien piene riebalų yra mažiau nei anksčiau“, – sakė G. Bertašius.

Kodėl brango grietinė? 

2016 metų spalio mėn. pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, vidutiniškai mokėta 333 eurai už toną. Grietinės kaina tuo pačiu metu siekė 1,42 euro. 2018 metais gruodį, pienas buvo superkamas vidutiniškai už 313,8 euro, tačiau grietinė kainavo jau 1,88 euro. 

Taigi pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 6 proc., tačiau grietinės kaina padidėjo 23 proc. 

D. Trumpa pastebi, kad tai yra susiję su tuo, kad brango sviestas.

„Iš grietinėlės gali būti gaminamas ir sviestas, ir grietinė. Jeigu galime pagaminti sviestą ir jį parduoti brangiau, tai grietinės nenorėsi pigiau pardavinėti. Čia susiję dalykai“, – sakė jis.

Pasiteiravus, kodėl per dešimt metų sviestas brango 80 proc., o grietinė 140 proc., jis teigė, kad negali atsakyti, tačiau svarstė, kad galbūt anksčiau grietinės paklausa buvo labai maža.

„Anksčiau paklausa grietinės buvo visai nusilpusi, galbūt dėl to kaina buvo neadekvačiai maža“, – svarstė jis.

Populiariausi