Verslas

2019.02.05 12:14

Ekonomistas: Lietuva nėra saugus uostas Europoje, turime sekti pavojaus signalus

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.02.05 12:14

„Krizei reikia būtų pasiruošus, bet nežinia, ar ji ateis. Recesijos tikimybė Europos Sąjungoje ir JAV yra minimali“, – sakė SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas, antradienį apžvelgdamas Lietuvos makroekonominę situaciją. Konferencijoje ekonomistas taip pat pažymėjo, kad „Lietuva nėra saugus uostas Europoje“ ir prastos nuotaikos euro zonoje „turės įtakos mūsų eksportuojančiam sektoriui“.

Kada bus krizė?

Ekonomistas pripažįsta, kad vienas dažniausių klausimų, kurį jam užduoda – kada bus krizė.

„Nelaukime krizės, nes ji gali ir neateiti. Nebūkime vangūs, galvokime ką darome. Krizei reikia būtų pasiruošus, bet nežinia, ar ji ateis. Recesijos tikimybė Europos Sąjungoje ir JAV yra minimali“, – svarstė T. Povilauskas, tačiau pažymėjo, kad verta atkreipti dėmesį į tam tikrus pavojaus signalus.

„Euro zonos pramonės pasitikėjimo indeksas mažėja. Pramonės atstovai pesimistiškai vertina ateitį. Toks nuotaikų prastėjimas perspėja, kad ekonomikos lėtėjimas gali tęstis“, – sakė jis bei pridūrė, kad pasaulyje daugiausia nuostolių dabar sukelia nežinomybė. Vieni baiminasi prekybos apribojimų tarp JAV ir Kinijos. Tai lemia investicijų mažėjimą ir paklausos susitraukimą. Vartotojų nuotaikos taip pat prastėja. Todėl tikėtina, kad, jei vartotojų nuotaikos prastėja, gali mažėti ir lietuviškų prekių paklausa.

Ekonomistas T. Povilauskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad labai smuko akcijų rinka. „JAV obligacijų pajamingumo skirtumas labai mažėja, o kai jis sumažėja, dažniausiai JAV kyla recesija“, – sakė jis. „Kietojo „Brexito“ tikimybė didėja ir ji dabar siekia apie 20–25 proc., tai taip pat gali paveikti ekonomikos augimo procesus“.

Apžvelgdamas Europos centrinio banko politiką ekonomistas teigė, kad jis šiemet bus labai atsargus, o bazinė palūkanų norma neturėtų didėti.

E. GenioLRT nuotr.

PVM lengvata maistui

Antradienį SEB banko vyriausias ekonomistas pažymėjo, kad Latvija sumažino PVM tarifą daržovėms, vaisiams ir uogoms, tačiau tik tiems produktams, kurie natūraliai auga Latvijoje. Jiems taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas.  

„Daržovių, vaisių ir uogų augintojai yra patenkinti, jų pardavimai yra išaugę, o šešėlinė ekonomika sumažėjo. Tačiau kyla klausimas, ar vartotojai pajuto kainų sumažėjimą. Daržovės turėjo pigti apie 13 proc., tačiau vidutiniškai daržovės atpigo tik 1,2 proc., tuo metu Lietuvoje daržovių kainos augo 2,4 proc.“, – susitikime sakė T. Povilauskas.

Jis pastebėjo, kad Lietuvoje dėl sausros ypač didėjo bulvių kainos, o štai Latvijoje jos mažėjo apie 5 proc.

Ekonomistas pastebi, kad PVM lengvata padidino daržovių, vaisių ir uogų pardavimus.

Lietuvos BVP augs 2,9 proc.

Lietuvos ekonomika 2019 augs 2,9 proc., o 2020 2,4 proc.  Latvijoje atitinkamai 3,5 proc. ir 3,2, o Estijoje – 2,8 ir 2,5 proc.

„Augame subalansuotai, perkaitimo ženklų nėra. Vidaus veiksniai rodo, kad turėtume augti stipriai, tačiau turime vertinti tai, kas vyksta išorėje. Lietuva nėra saugus uostas Europoje. Prastos nuotaikos euro zonoje turės įtakos mūsų eksportuojančiam sektoriui“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, labiausiai ekonomikos augimą skatins vartojimo išlaidos, gyventojų pajamos turėtų sparčiai augti, o taupymo norma padidės.

„Dažniausiai žmonės nežinomybės metu bando atsidėti šiek tiek pinigų“, – sakė T. Povilauskas.

Darbo užmokestis taip pat didės. Į rankas jis labiausiai didės gaunantiems vidutines pajamas, jis didės apie 3-4 proc. Jei žmogus nekaups, tai jo alga galėtų padidėti dar papildomai 2 proc.

„Nors darbo užmokestis padidės, konkurencingumas dėl to neturėtų labai mažėti, nes pajamų dalis BVP struktūroje yra nedidelė“, – svarstė T. Povilauskas.

Anot jo, infliacija sieks apie 2,5 proc. ir ji išliks stabili. Pajamos augs labiau nei infliacija, todėl perkamoji galia didės.

„Prie infliacijos didėjimo prisidės elektros, gamtinių dujų kainos bei labiausiai – paslaugų kainų augimas, jis galėtų siekti apie 4 proc.“, – sakė ekonomistas.

Migracija ir nedarbas mažės

T. Povilauskas pastebėjo, kas praėjusiais metais labai daug žmonių grįžo į Lietuvą, o emigracija buvo viena žemiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Ekonomisto nuomone, pajamoms artėjant prie tūkstančio eurų, emigracijos apimtys mažėja, todėl tikėtina, kad žmonių, grįžtančių į Lietuvą, skaičius tik didės.

Nedarbas šalyje taip pat mažės, tačiau lėčiau. Nedarbas turėtų stabilizuotis ties 6 proc.

T. Povilauskas pastebėjo, kad Lietuvoje pastaruoju metu auga užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius.

„Tikėtina, kad 2019 metais jų skaičius didės, tik ne tokiais tempais. Samdomų darbuotojų skaičius Lietuvoje yra apie 1,2 mln., užsieniečiai sudarys apie 5 proc. visų dirbančiųjų šalyje ir tai nėra dideli skaičiai“, – sakė jis.

Pavežėjų daugėja, o būsto nuomos rinka vis dar šešėlyje

T. Povilauskas teigia, kad daugiau nei 8 tūkst. gyventojų šalyje teikia pavėžėjimo paslaugas ir šis skaičius labai smarkiai didėja.

„Tai nėra blogai, nes žmonėms suteikiama galimybė oficialiai užsidirbti papildomai. Individuali veikla populiarėja, nes apmokestinimas yra daug patrauklesnis. Tai leidžia sumokėti mažiau mokesčių“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie nekilnojamąjį turtą, T. Povilauskas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad būsto nuomos šešėlis vis dar išlieka aukštas.

Nekilnojamo turto sandorių skaičius Vilniuje ir Kaune augo, tuo metu kituose regionuose buvo juntamas smukimas. Vilniuje būstas brango iki 2–3 proc.

„Manome, kad Viliuje kainų augimas išliks nedidelis. Naujo būsto pasiūla didėja, o paklausa vargu ar augs sparčiau. Naujų būstų paklausa turėtų mažėti, o gyventojų perkamumas rodikliai didės“, – svarstė ekonomistas.

Lietuva surenka mažai mokesčių

Pagal surenkamus mokesčius, Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka apie 10 proc.

„Šitą atotrūkį lemia šešėlinė ekonomika. Galima sakyti, kad mokesčių inspekcija prastai dirba savo darbą, tačiau yra gilesnių, struktūrinių problemų. Klausimas, kiek mūsų visuomenė pasitiki viešuoju sektoriumi ir mano, kad jis gali būti efektyvus“, – retoriškai klausė T. Povilauskas.

„Papuolame į užburtą ratą, kur nėra pasitikėjimo. Į valstybės sektoriaus klaidas žiūrime po padidinamuoju stiklu, todėl surasti žmonių, kurie būtų iniciatyvus ir nebijotų drąsiai veikti, yra sunku. Juolab, kad jų algos yra mažesnės“, – sakė ekonomistas.

„Lietuvoje taip pat nėra turto apmokestinamo“, - vieną iš priežasčių dėl prastai surenkamų mokesčių įvardijo T. Povilauskas.