Verslas

2019.02.03 18:00

Energetinis skurdas apėmęs Lietuvą: prasčiau tik Bulgarijoje

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.02.03 18:00

Apklausos rodo, kad trečdalis šalies gyventojų negali sau leisti pakankamai šildyti būsto. Prastesnė padėtis tik Bulgarijoje. Ekspertai spėja, kad labiausiai gyventojus nuvilia negalėjimas reguliuoti šildymo ir taip bent iš dalies mažinti sąskaitas. Joms apmokėti dažnas atseikėjai ir dešimtadalį gaunamų pajamų, tai peržengia vadinamojo energetinio skurdo ribą. Tačiau kompensacijas gauna vos 4 proc. gyventojų, todėl svarstoma, kad į išlaidų kompensavimą reikėtų įtraukti visus komunalinius mokesčius.

Statistikos departamentas, atlikęs apklausas, skaičiuoja, kad kone trečdalis gyventojų dėl menkų pajamų negali sau leisti pakankamai šildyti būsto. Prasčiau yra tik Bulgarijoje.

„Šitas skaičius, kaip žmonės patys įvertina savo galimybes pakankamai šildyti būstą, yra subjektyvus dalykas. Jie tikriausiai vertina, kiek gali reguliuoti savo šildymą, kiek jiems šalta ar šilta. Jeigu palyginsime su kitu rodikliu, kuris kalba apie tai, kiek yra pradelstų mokėjimų, įsiskolinimų energijos tiekėjams, Lietuva pagal šį rodiklį atrodo žymiai geriau ir yra turbūt greta Latvijos“, – LRT TELEVIZIJAI sako Energetikos instituto mokslininkas Vidas Lekavičius.

Skaičiuojama, kad tik 8 proc. namų ūkių dėl lėšų stokos bent kartą negalėjo laiku sumokėti komunalinių mokesčių. Tačiau, anot ekspertų, greičiausiai tai dėl baimės įsiskolinti. Dalį drausmina ir kompensacijos, nes laiku neapmokėjus mokesčių parama atimama. 

Į remiamųjų gretas paliova dar mažiau žmonių. Šiluma ir vanduo pernai kompensuotas šimtui 20 tūkst., arba vos 4 proc. gyventojų. Daugiausia miestiečiams, 6 iš dešimties – pensininkai ir neįgalieji.  

„Kaimiškose vietovėse šildymas yra pigesnis, žmonės sugeba pigiau šildytis. Miestuose, kur yra centralizuotas šildymas, matome, kad kompensacijos yra skiriamos daug didesniam kiekiui žmonių, taip pat matome skirtumą tarp savivaldybių, kurios yra renovavusios pastatus. Faktorių yra daug, ir reikia nepamiršti savivaldybės, šildymo tiekėjų vaidmens. O valstybė turi užtikrinti paramą tiems žmonėms, kuriems yra iššūkis susimokėti už paslaugas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Ekspertai sako, kad sąlyginai mažas kompensacijų gavėjų skaičius dar nereiškia, kad tik 5 iš 100 gyventojų patiria vadinamąjį energetinį skurdą. Tai yra, kai šildymui tenka atseikėti daugiau nei 10 proc. pajamų. 

Esą Lietuvai dar tik sprendžiant, ką laikyti energetiniu skurdu, tai yra kada jau reikia remti gyventoją, svarstoma, kad į išlaidų kompensavimą reikėtų įtraukti visus komunalinius mokesčius.

„Energetinio skurdo apibrėžimą reikėtų praplėsti. Ne tik butų šiluma ir vanduo, bet ir dujos, elektra ir atliekos yra komunalinės paslaugos, kurios užtikrino minimaliai orų gyvenimą, todėl jos turi būti vertinamos, sprendžiant, ar reikia žmogui kompensuoti, ar nereikia. Tos sumos nėra kosminės, dabar imant šilumą ir vandenį kartų per visą Lietuvą yra 22 milijonai eurų, tai tikrai nėra kosmosas, o gyventojams užtikrintų bent minimaliai orų gyvenimą“, – sako Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Šilumininkai sako, kad sąskaitas mažintų spartesnė renovacija, taip pat siūlo iš dalies kompensuoti namų vidaus sistemų modernizavimo išlaidas. 

Skaičiuojama, kad Vakarų šalyse išlaidos šildymui siekia 2–3 proc. pajamų, Lietuvoje – keliskart daugiau.

Išsamiau – Giedriaus Vitkausko reportaže.