Verslas

2019.02.01 17:05

„Danske Bank“ skandalas kelia pavojų Estijos įvaizdžiui

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.02.01 17:05

„Danske Bank“ skyriui Estijoje įsipainiojus į pinigų plovimo skandalą, kilo pavojus Estijos, kaip skaitmeninės valstybės, autoritetui, sako ekspertai. Ypač gali nukentėti vadinamoji e-rezidentų,  asmenų, turinčių skaitmeninę tapatybės kortelę, programa. Ji suteikia galimybę Estijoje negyvenantiems užsieniečiams atsidaryti bankų sąskaitas, kurios gali būti modernus pinigų plovimo būdas.

Estijos vyriausybei nusprendus, kad žmonės turi geresnių užsiėmimų, nei lankytis valdiškose institucijose vien tam, jog užpildytų kokį prašymą, daug ką galima atlikti internetu – balsuoti, gauti vaistų receptą. Tačiau skaitmeniniam rojui rimtą pavojų kelią „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalas, kurį tiria Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Estijos teisėsauga. 

Didžiausią  smūgį skandalas suduos vadinamiesiems e-rezidentams, nes tai galimas aukštų technologijų kelias įtartiniems pinigams. Skaitmeninė tapatybės kortelė, išduodama užsieniečiams, teikia galimybę naudotis interneto paslaugomis, atsidaryti banko sąskaitą, prieš tai įrodžius tapatybę ir verslo ryšius su Estija.

„Matome čia riziką. Ar esame tikri, kas tie rezidentai, jeigu jie nesusiję su Estija ar Estijos ekonomika. Ar esame tikri, kad bankas atlieka visas prievoles, kai priima e-rezidentą. Ar pakanka kontrolės?“, – svarsto Estijos finansų priežiūros vadovas Kilvaras Kessleras.

Maždaug 50 tūkstančių asmenų išduotos Estijos skaitmeninės tapatybės kortelės, bet viešai neskelbiama, kiek jų turi banko sąskaitų Estijoje. Bankų atstovai vieningai tvirtina - labai atidžiai svarstantys būsimus kliijentus užsieniečius, pirmiausia - ar jiems netaikomos tarptautinės sankcijos.

Estijos policija tikrina visus prašančius e-rezidento statuso – jų pasus, peržiūri policijos registracijos įrašus, kad būtų aišku, ar asmuo nenusikalto. Patikra trunka nuo keturių iki šešių savaičių, pareiškėjas neturi atvykti į Estiją, skaitmeninę tapatybės kortelę galima atsiimti Estijos ambasadose bet kurioje šalyje.

Trečdalį e-rezidentų sudaro Suomijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai, 400 gyvena Irane. Jų vardai viešai neskelbiami. 2018 metų paskutinėmis savaitėmis prašančių e -rezidento statuso gerokai sumažėjo.

Plačiau apie tai – Jolantos Paškevičienės reportaže.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt