Verslas

2019.01.31 14:58

Papildomos pajamos: kad džiaugsmas nevirstų galvos skausmu

ELTA2019.01.31 14:58

Paradoksalu, tačiau finansų srities ekspertai pastebi, kad dažnai papildomos pajamos tai tampa ir nemažu iššūkiu, o pinigai ilgainiui nebe taip džiugina.

Išaugęs atlyginimas džiugina vos kelis mėnesius

Šalyje augant atlyginimams, padidėjusios pajamos dažniausiai yra susijusios būtent su jo padidėjimu. Nors, atrodo, tikrai nėra sudėtinga sugalvoti, kaip tinkamai panaudoti papildomus pinigus, dalis žmonių po kiek laiko supranta, kad atlyginimas išaugo, o gyvenimo kokybė tik šiek tiek pasikeitė.

„Įvairių tyrimų duomenimis, didesnis atlyginimas darbuotoją motyvuoja vos kelis mėnesius. Vėliau tai tampa kasdienybe“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Mokilizingas“ komercijos vadovas Vaidotas Rimeikis.

Ne veltui sakoma, kad augant galimybėms, didėja ir poreikiai. Tad, jei turite tikslą, kuriam norite sutaupyti, geriausias laikas pradėti tai daryti – būtent pakilus atlyginimui. Kol išaugusios pajamos netapo jūsų kasdienybės dalimi ir nėra naudojamos rutininiams, mažai džiuginantiems pirkiniams, jas atidėti taupymui psichologiškai yra daug lengviau.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų atlyginimas pakilo 100 eurų per mėnesį, o naujų finansinių įsipareigojimų neprisiėmėte, tikriausiai ši suma (25 eurai per savaitę) jūsų buities kardinaliai nepakeis. Tačiau jei šiuos pinigus atidėsite taupymui, galite jau po pusmečio sukaupti didesnio pirkinio pradiniam įnašui arba trumpoms atostogoms.

Jeigu atlyginimas stipriai padidėjo, sakykime, 300 eurų – tikrai nebūtina jų visų atidėti taupymui, tačiau bent dalį pinigų skirti šiam tikslui būtų išmintinga.

„Jei nusprendžiate taupyti iš savo biudžeto, prie kurio jau esate pripratę, jį suplanavę ir subalansavę, turite karpyti savo išlaidas. Jei taupote iš naujų pajamų – karpote naujas pajamas, o kasdieninės išlaidos drąsiai gali augti“, – pastebi V. Rimeikis.

Netikėtos pajamos gali ir pakenkti

Laimėjimas loterijoje yra ganėtinai retas reiškinys. Tačiau kitokio pobūdžio netikėtų pajamų kartas nuo karto pasitaiko. Tai gali būti vienkartinė premija darbe ar didesnis nei tikėtasi mokesčių permokos grąžinimas.

Fabian Blank/Unsplash nuotr.

Anot specialisto, tokiais atvejais svarbiausia – neskubėti. Išleisti pinigus visada spėsite, tačiau reikia aiškiai aptarti poreikius su šeimos nariais ir tiesiog atsakyti sau, ko jums labiausiai reikia, kas pagerintų jūsų buitį ar suteiktų daugiausia džiaugsmo.

„Galbūt turite daug finansinių įsipareigojimų ar skolų. Tuomet patartina bent dalį jų padengti – pamatysite, kaip lengviau atsipūsite. Kitu atveju galite įsigyti naujų buities prietaisų, pasidaryti remontą ar išvažiuoti atostogauti į tolimesnę šalį. Už papildomas pajamas lietuviai dažnai perka ir naują automobilį“, – pastebi V. Rimeikis.

Svarbiausias aspektas, kurį turite apsvarstyti – ar investicija jus dar džiugins bent vienerius metus po išsimokėjimo. Automobilis ar būsto remontas tikrai jums tarnaus dar ilgai, o nuotaikingų atostogų prisiminimai džiugins kiekvieną kartą, kai vartysite nuotraukų albumą.

Visgi pasitaiko atvejų, kuomet netikėti pinigai tampa galvos skausmu. Jei žmogus gerai nesuplanuoja savo išlaidų, investuoja netinkamai, rizikuoja savo pajamomis – gali kilti rimtų nemalonumų, netgi atsirasti naujų įsiskolinimų. Būna, kad visi pinigai išnaudojami kasdieninėms išlaidoms, brangiems, bet smulkiems trumpalaikiams malonumams, vakarėliams. Vienintelis būdas to išvengti – neskubėti leisti gautų pinigų, kurį laiką juos palaikyti sąskaitoje, susiplanuoti, kur naudingiausia būtų juos panaudoti.

Dažniausiai už paskolas ir lizingą sumoka laiku

Duomenų analizės ir prognozavimų technologijų kompanijos „Scorify“ duomenys rodo, kad lietuviai į savo skolas žiūri atsakingai, tačiau daugelis neskuba jų padengti anksčiau laiko.

„Analizuojant 2016–2018 m. kredito bendrovių duomenis, pastebima tendencija skolas gražinti laiku. Ženkliai sumažėjo labiausiai – daugiau nei 3 mėnesius – vėluojančių klientų dalis“, – sako „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. 

„Scorify“ duomenimis, tarp perkančiųjų prekes lizingu, už jas anksčiau sutarto laiko išsimoka 1,2 proc. asmenų, daugiau nei 3 mėnesius vėluoja – 1,3 proc. klientų.

Anksčiau laiko vartojimo paskolas apmoka beveik 16 proc. asmenų. Jas padengti laiku vėluoja vos 4,2 proc. asmenų.