Verslas

2019.01.31 10:54

N. Mačiulio prognozė Lietuvai: istorinis migracijos lūžis ir kylantys atlyginimai

LRT.lt2019.01.31 10:54

Lietuvos BVP augimas 2019 metais turėtų siekti 2,7 proc., emigracija mažės, o atlyginimai didės, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai.

Lietuvos ekonomika subalansuota

Baltijos šalių ekonomikų augimas šiemet sulėtės, tačiau išliks tarp sparčiausių euro zonoje. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė didinama iki 2,7 procento − daugiausiai dėl teigiamų tendencijų darbo rinkoje ir, tikėtina, toliau sparčiai augsiančio namų ūkių vartojimo, rašoma pranešime.

N. Mačiulis prognozuoja, kad emigracija šalyje ir toliau mažės, o imigracija išliks stabili, todėl gyventojų skaičius šiais metais Lietuvoje turėtų ne sumažėti, o padidėti. 

Teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai turės ir didėjantis darbo jėgos aktyvumas. Taip pat, N. Mačiulis prognozuoja, kad realus darbo užmokestis po mokesčių šiemet augs daugiau nei 11 procentų, todėl prielaidų lėtesniam namų ūkių vartojimo augimui nėra daug.

„Investicijų augimas išliks aukštas, tačiau bus mažiau koncentruotas nekilnojamo turto sektoriuje. Investicijų augimui teigiamo postūmio turės palankios kreditavimo sąlygos, aukštų gamybinių pajėgumų išnaudojimo lygis ir spartesnis ES struktūrinių fondų lėšų skirstymas“, sako N. Mačiulis.

Tuo metu eksporto augimas sieks 3 proc. ir bus dvigubai lėtesnis nei praėjusiais metais.  

Pasak N. Mačiulio, nors Baltijos ir Šiaurės šalys yra daug atviresnės ir labiau priklausomos nuo eksporto nei didžiosios pasaulio ekonomikos, blėstanti pasaulinė prekyba turėjo joms mažai neigiamos įtakos. 

„Per pastarąjį ekonomikos ciklą Baltijos šalyse nesusiformavo nekilnojamo turto burbulai, kredito plėtra buvo subalansuota, fiskalinė politika ekonomikos neperkaitino, įmonių konkurencingumo nepamynė net sparčiai augančios darbo sąnaudos. Dėl to Baltijos šalys išlieka gerai pasiruošusios galimiems iššūkiams ir sukrėtimams“, –  sakė N. Mačiulis.

Pasaulio ekonomikos prognozė niūresnė

Šių metų pasaulio BVP augimo prognozė buvo sumažinta iki 3,5 procento, tačiau kitos Lietuvai svarbios rinkos atrodo niūriau. Pavyzdžiui, euro zonos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 1,8 proc. iki 1,3 procento. Vokietijos ir Prancūzijos augimas turėtų siekti kiek daugiau nei 1 proc., o Italijos ekonomika gali trauktis. 

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad ekonomikos augimą pristabdę neatsakingos ekonominės politikos sprendimai niekur neišnyko, ir gali atnešti dar blogesnių, nei yra prognozuojama, pasekmių.

„Viena iš pagrindinių viso pasaulio ekonomikos lėtėjimo priežasčių yra blėstantis Kinijos ekonomikos augimas, kurį prigesino JAV įvesti prekybos barjerai. Nors šiuo metu stebime laikinas paliaubas, išlieka nemaža tikimybė, kad JAV ir Kinijai nepavyks susitarti, ir šiuo metu galiojantis 10 proc. importo tarifas bus padidintas iki 25 procentų“, – teigė N. Mačiulis. 

Anot jot, prekybos karų ugnyje gali atsidurti ir Europos Sąjunga.

„JAV svarsto didesniu importo tarifu apmokestinti iš jos importuojamus automobilius. Be to, nė kiek nesumažėjo neapibrėžtumas dėl „Brexit“, gali vėl paaštrėti Italijos mokumo ar Prancūzijos socialinės įtampos klausimai – šių problemų sąrašas yra nemaloniai ilgas“, − komentuoja N. Mačiulis

Įžvelgiama ir teigiamų veiksnių, kurie gali paskatinti pasaulio ekonomikos augimą.

„Nafta šiemet bus apie 15 proc. pigesnė nei pernai, centriniai bankai palūkanas didins lėčiau ir atsargiau, o fiskalinė politika taip pat suteiks teigiamą impulsą“, – sakė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.