Verslas

2019.01.25 17:48

„Revolut“ vadovas: mus pakvietė Lietuvos bankas

Lietuvoje licenciją veikti gavęs „Revolut“ banko vadovas Nikolajus Storonskis, po LRT tyrimo, kuriame atskleista, kad jo tėvas yra „Gazprom“ darbuotojas, paskelbė, kad tėvas – ukrainietis.  Žurnalisto paklaustas, kaip vertina Krymo okupaciją, N. Storonskis pareiškė, kad naujienų neskaito, yra pasaulio pilietis ir šio klausimo nekomentuoja.

Į Lietuvą atvykęs N. Storonskis nesutiko duoti interviu prieš kamerą, o jo atstovai Lietuvoje prašė pateikti visus klausimus iš anksto. Interviu metu į klausimus atsakinėjo ne tik pats N. Storonskis. Pokalbyje dalyvavo ir su N. Storonskiu atvykęs „Revolut“ tarptautinio rinkodaros ir komunikacijos padalinio vadovas Chadas Westas bei bendrovės atstovė spaudai Ieva Elvyra Kazakevičiūtė.

– Atvirame laiške, skirtame Lietuvos žiniasklaidai, minėjote, kad kalbant apie tėvą įvyko klaida. Kaip ji įvyko?

Nikolajus Storonskis: Įmonėje dirba 700 žmonių ir realybėje tiesiog kažkas... Chadai, pratęsk šitą istoriją, nes tu ją žinai geriau.

Chadas Westas: Iš esmės, tai didelė bendrovė. Mes kreipdavomės tiesiogiai į Niką, sakydami: „Labas, Nikai, ar gali atsakyti į klausimus.“ Dabar taip nebevyksta. Todėl kai komunikacijos komanda kreipėsi į Personalo skyrių šiuo klausimu, jie gavo neigiamą atsakymą. Tada atstovė Lietuvoje vis tiek kvestionavo šią informaciją ir susisiekė tiesiogiai su Niku, o jis patvirtino.

Taip, tai kvaila situacija, bet žmonės klysta, nors suprantu, kad tokiomis temomis klaidos nėra itin pageidautinos.

– Tik noriu pasitikslinti: jūsų artimiausiame rate niekas nežinojo apie jūsų tėvą?

Nikolajus Storonskis: Aš nekalbu apie savo šeimą.

– Ir ta citata, kurią mes gavome, kad jūs konkrečiai sakote, jog minėtas asmuo nėra jūsų tėvas, buvo parašyta be jūsų žinios?

Nikolajus Storonskis: Taip.

– Interviu laidoje „Ruskije norm“ sakėte, kad „Revolut“ Rusijoje pradės veikti ketvirtajame 2018 m. ketvirtyje. Planai pasikeitė, ar ne?

Nikolajus Storonskis: Realybė tokia, kad mes dirbame daugelyje valstybių. Bandome „Revolut“ paleisti JAV, Japonijoje, po dviejų savaičių „Revolut“ pradės veiklą Australijoje, taip pat turėtume veikti Indijoje, Singapūre, Kanadoje.

O Rusijoje – vieną dieną veiksime ir ten, bet šiuo metu ji nėra mūsų prioritetas. Šiuo metu tai nėra pati patraukliausia rinka. Taip, mes tikriausiai ten plėtosime veiklą, bet kada – nežinau. Man asmeniškai šiuo metu prioritetas – JAV.

– Taigi informacija, kurią suteikėte balandį, šiuo metu nebeatitinka tikrovės?

Nikolajus Storonskis: Taip.

– Rusijos žurnalas „Zima“ prieš mėnesį išspausdino publikaciją, kurioje kalbama apie jus ir „Revolut“. Straipsnyje rašoma, kad jūs Rusijoje turite du didelius biurus (Maskvoje ir Sankt Peterburge,), o kitais metais, planuojama, jog juose dirbs apie 200 žmonių. Tai ką jūs konkrečiai Rusijoje darote?

Nikolajus Storonskis: Rusijoje turime programuotojų komandą. Kaip ir Londone bei Lenkijoje. Mums reikia daug programuotojų, dėl jų konkuruojame su kitomis bendrovėmis. Jungtinėje Karalystėje mes neberandame reikalingų žmonių, nes samdome po 20 programuotojų per mėnesį. Rusija – viena šalių, kur randame programuotojų.

Bet pasirodžius LRT medžiagai sulaukėme daug žinučių iš jūsų klientų, kad kilus problemų su „Revolut“ paslauga jie kreipėsi į jūsų aptarnavimo skyrių ir buvo aptarnauti žmonių, esančių Rusijoje. Jie tą patikrino per socialinį tinklą „LinkedIn“. Jūsų klientai sako, kad darbuotojai turėjo visišką prieigą prie jų duomenų. Tai yra duomenų bazės Rusijoje, ar ne?

Nikolajus Storonskis: Tai nėra tiesa. Mes turime didelį biurą Krokuvoje, kur dirba daugiau kaip 300 žmonių. Jie visi lenkai. Būtent tame biure užsiimama darbu su klientais. Rusijoje neturime klientų aptarnavimo centro. Dar noriu pabrėžti, kad remdamiesi ES reguliavimu, mes negalime apdoroti klientų duomenų už ES ribų.

Chadas Westas: Tik noriu pasakyti, kad tokia informacija tikrai yra klaidinga, ir taip net negali būti. Mums to neleidžia informacija. Visa informacija apie klientus ne tik turi būti užkoduota, bet ir saugoma ten, kur ir yra mūsų klientai. Tai reiškia, kad net jeigu mes norėtume perkelti duomenis į Rusiją, mes to tiesiog negalime padaryti. Ir dar – niekas negalėtų iš darbuotojų Rusijoje bendrauti su klientais. Žmonės, kurie taip pasakė, yra neteisūs. Rusijoje dirba tik dizaineriai ir programuotojai.

N. Storonskis ir Ch. Westas, E. Genio/LRT nuotr.

– Jeigu sakote, kad planai Rusijoje – tik tolimoje ateityje, kodėl pernai reikėjo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su rusiškąja greitųjų mokėjimų bendrove „Qiwi“?

Nikolajus Storonskis: Ši partnerystė buvo reikalinga, kad ten pradėtume verslą. Verslo pradžia Rusijoje yra gana sudėtinga – tai nėra ES šalis, jos įstatymai kitokie. Todėl mūsų programuotojai ten bent 2 metus turės rengtis „Revolut“ veiklai. Būtent todėl sutartis ir buvo pasirašyta tada, kada buvo.

Chadas Westas: Siekiant baigti Rusijos klausimą, svarbu pabrėžti, kad šiandien mes esame Lietuvoje, nes „Revolut“ Europoje turi apie 4 mln. klientų. Esame mėgstami Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, nes esame modernūs ir skaidrūs. Todėl ir atvykome čia susitikti su Jumis, kad pateiktume visą informaciją, o ne rėktume iš toli.

Mes žinome Lietuvos istoriją, mes žinome, kad Rusija yra jautrus klausimas, todėl norime paneigti dalykus, ypač todėl, kad atidarome čia banką ir prašome žmonių mums patikėti jų pinigus. Tačiau mus jaudina, kad ši istorija kvestionuoja ne tik Lietuvos institucijų darbą, bet ir Europos Centrinį Banką. Mes labiausiai nerimaujame, kad panašios istorijos verčia nepasitikėti Lietuvos banku ir saugumo tarnybomis, kad jos nekompetentingos.

– Niekas nesako, kad „Revolut“ neturėjo ateiti į Lietuvą. Ir net kalbant apie patį LRT straipsnį, jis analizavo slaptas pažymas, o ne patį „Revolutą“...

Nikolajus Storonskis: Bandau sukurti pasaulinę kompaniją, apimančią kiek įmanoma daugiau valstybių. Taip, Rusija yra mūsų planuose. Ne prioritetas, bet ketinu ten kai ką daryti ateityje. Tačiau kai tai yra susiję su neigiama informacija, to tiesiog nesuprantu. 

– Lietuvoje jau buvo viena istorija su „Yandex. Taxi“, gana jautri, susijusi su Rusija. Mūsų institucijos jos nenaudoja ir nerekomenduoja naudoti.

Nikolajus Storonskis: Taip, suprantu, bet mes esame Jungtinės Karalystės kompanija. Ir norime tapti pasauline kompanija. „Revolut“ dirba daugiau kaip 700 žmonių iš daugiau kaip 20 šalių. Mes nesame rusiška kompanija.

– Girdėjome, kad Jūs jau gailitės, jog pirmiausia įžengėte į Lietuvą. Nes Lietuvoje prasidėjo jūsų kompanijos sąsajų su Rusija paieškos.

Nikolajus Storonskis: Ne, visiškai ne. Mes suprantame istorinių santykių su Rusija jautrumą ir įvertiname tai. Bet realybėje esu pasaulio pilietis, aš sukūriau produktą, aš sukūriau verslą.

– Ar Jūs atlikote tyrimą dėl Lietuvos jautrumo Rusijos klausimu prieš ateidami čia?

Chadas Westas: Žinoma, mes žinome požiūrį. „Revolut“ Lietuvoje jau yra 2 metus, tai viena populiariausių programėlių, čia daugiau kaip 170 tūkst. klientų. Mes čia niekada neturėjome problemų ir manome, kad visi šie klausimas yra sveikintini. Galite klausti bet ko – bjaurių, nemalonių klausimų. Kuo greičiau viską išaiškinsime, tuo bus geriau.

– Taip, galime klausti bet ko... Tačiau mūsų buvo paprašyta atsiųsti visus klausimus likus 24 valandoms iki interviu...

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė: Bet jūs paklausėte klausimų ne iš sąrašo.

– Tikrai taip. Kalbant apie licenciją Lietuvoje, ar jūs bandėte ją gauti kitose valstybėse?

Nikolajus Storonskis: Mes pradėjome banko licencijos paieškas prieš 3 metus. Žvelgėme į Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą ir Lietuvą. Tada į mus kreipėsi Lietuvos bankas, kad paleistume finansinio „hubo“ iniciatyvą, įvertinome procesą ir nusprendėme, kad specializuoto banko licenciją mes gausime greičiau nei Jungtinėje Karalystėje ar Liuksemburge. Pasirinkome Lietuvą dėl spartumo.

– Saugumo ekspertai mini jūsų darbuotoją Vladimirą Brodskį („East-West United“ bankas) ir konkrečiai mini šį banką kaip įtartinos reputacijos. Turint omeny, kad jis buvo įkurtas Šaltojo karo metu, o dabar esą jo darbo metodika nepakitusi. Kodėl jis yra jūsų banke?

Nikolajus Storonskis: Mes samdėme žmones, kad jie surastų finansų rizikos vadovus. Labai sunku atrasti kompetentingų žmonių šiuo metu. V. Brodskis yra labai profesionalus, jis yra parašęs mokslinių darbų.

Chadas Westas: Čia lyg sakyti, kad žmogus, dirbantis „Facebook“, yra kaltas dėl „Cambridge Analytica“ istorijos. Laikraščio „The Sun“ žurnalistas klausėsi žmonių pokalbių, bet tai nereiškia, kad visi to laikraščio žurnalistai blogi. Mano nuomone, V. Brodskis yra ypatingas, jis turi geriausią reputaciją.

– Kalbant apie Lietuvą, naujoji banko licencija užtikrins, kad ateityje „Revolut“ klientų sąskaitose laikomos lėšos iki 100 000 eurų bus apdraustos pagal Europos indėlių draudimo sistemą, o tai reiškia, kad pagal Lietuvoje teikiamą įmonės „Indėlių ir investicijų draudimą“. Paskelbus šią žinią, kai kurie susirūpino, kad, bankrutavus bankui, Lietuvai teks padengti visos Europos klientų praradimus. Tai tiesa?

Nikolajus Storonskis: Taip, tai tiesa. Bet mes atskiriame banką nuo bendrovės „Revolut Technologies“. Ši bendrovė finansuoja naujojo banko kapitalą. Mes jau įdėjome milijonus eurų į minėtą kapitalą ir dar planuojame finansuoti.

Mes Lietuvoje siūlysime kreditus ir indėlius. Jeigu pažiūrėtumėte į mūsų indėlių projekcijas, tai jie tikrai nedideli: pirmaisiais metais – apie 30 mln. eurų, antraisiais – apie 60 mln. eurų. O kalbant apie kreditų išdavimą, planuojame suteikti apie 25 mln. eurų vertės paskolų. Tai visiškai nerizikingas verslas.

Kaip garantuosite, kad indėliai bus saugūs?

Nikolajus Storonskis: Tai labai didelė infrastruktūra, kibernetinio saugumo komanda, inžinieriai, kurie visose grandyse turi užtikrinti saugumą: pirmas saugumo lygis, antras – kaip įprastai yra bankuose. Be to, dirba geriausi specialistai. Palyginti su bankais, mūsų kibernetinis saugumas yra, sakyčiau, geresnės formos, nes mūsų modernesnė infrastruktūra. Be to, mes turime gerus žmones. Palyginti su bankais, mes turime geriausius specialistus.

– „Revolut“ siūlys geresnes sąlygas nei bankai indėliams?

Nikolajus Storonskis: Mūsų verslo modelis – esame technologijų kompanija. Esame  gerokai efektyvesni kaštų taupymo prasme, palyginti su bankais, nes mes viską automatizuojame. Jei pasižiūrėtume į bankus, ten yra tūkstančiai žmonių, kurie daugelį darbų atlieka rankiniu būdu. O mes veikiame tik mobiliuosiuose įrenginiuose. Tai leidžia mums turėti mažą komandą specialistų, kurie kuria puikius produktus. Dėl to mūsų sąnaudos yra labai mažos, palyginti su bankais. O tai lemia mažesnes palūkanas. 

– Kokios bus palūkanos?

Nikolajus Storonskis: Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur mes pirmiausia pasiūlysime kreditus, palūkanos sieks nuo 8 iki 14 proc. metinių palūkanų. Kai tuo metu bankai siūlo 20 proc. metinių palūkanų normą.

Palūkanos bus mažesnės?

Chadas Westas: Mes vis dar rengiame skolinimo Lietuvoje planą. Bet jis bus žemesnis nei bankų. Bankai vidutiniškai skolina už 22 proc. metinių palūkanų. Taigi priklausomai nuo jūsų kredito istorijos, galėsite pasiskolinti už, pavyzdžiui, 8 proc. metinių palūkanų – tai 15 proc. pigiau nei iš banko. Lietuva tikrai nebus išimtis, ir tikrai Lietuvos klientams bus pasiūlytos mažesnės palūkanos nei banke.

– Kaip jūs gaunate pelną?

Nikolajus Storonskis: Mes turime 6 pajamų šaltinius. Mes siūlome standartinį produktą nemokamai. Tada siūlome premium planą, kuris paremtas abonementu. Tai pirmas (pajamų šaltinis, – red. past.). Antras – valiutos keitimas. Dar turime verslo sąskaitas, kurios taip pat paremtos abonentine naryste. Ir toliau yra draudimas, kreditai, turto valdymas, kriptovaliutos.

– Licencija suteikia progą uždirbti daugiau?

Chadas Westas: Taip, skolinimas yra daugiausia pelno bankui nešanti veikla. Deja, daugelis savo klientus paskandina skolose dėl didelių mokesčių. O mes garantuojame, kad mes uždirbame, bet klientams siūlome mokėti normalius mokesčius. Kasmet mūsų pajamos augo 5 kartus. O tai labai neįprasta tokioje ankstyvoje kompanijos stadijoje. Mums dar tik 3 metai. Tai yra daug žadantis faktas.

Dar šiek tiek apie tą patį interviu. Sakėte, kad apie žmogų renkate labai daug duomenų, prašote asmens dokumento nuotraukų, kad vertinate klientų aktyvumą internete, tiriate rizikos klausimus. Labai daug duomenų apie vieną asmenį. Kaip užtikrinate tų duomenų saugumą?

Nikolajus Storonskis: Pagal ES įstatymus, yra procedūros, kuriomis reikia remtis, kad užtikrintum duomenų saugumą. Todėl mes turime IT saugumo komandą, kuri nuolat prižiūri kompanijos kibernetinį saugumą, kad duomenys būtų saugūs. Be to, mes turime ir žmogų, tiesiogiai atsakingą už duomenų apsaugą, kad būtų laikomasi visų ES reikalavimų. Jei žiūrėtume daugiau į detales, duomenys yra užšifruoti, jie pereina per ES serverius, o programuotojai taip pat nuolat prižiūri, kad nebūtų jokių duomenų nutekėjimų. Be to, kas 3 mėnesius atliekame išorinius įsibrovimo į mūsų sistemą testus, kad aptiktume bet kokią galimą grėsmę.

– Kodėl reikia stebėti klientų aktyvumą „online“?

Nikolajus Storonskis: Yra tūkstantis priežasčių, kodėl reikia tai daryti. Pirmiausia tam, kad apsaugotume nuo sukčių, kai atsiskaitote kortele. Kartais kortelės būna klonuojamos. Pavyzdžiui, jūs įdėjote kortelę į bankomatą, neveikia, išimate, vėl įdedate, o jūsų kortelės duomenys jau pavogti. Tada kažkas pradeda leisti pinigus, naudodami jūsų kortelės duomenis. Todėl mes turime specialią sistemą, kuri nustato tokius atvejus. Tačiau tam, kad ši sistema veiktų, mums reikia labai daug duomenų apie jūsų įpročius.

Kitas dalykas, kodėl mums reikia duomenų, yra tas, kad mes nustatytume pinigų plovimo atvejus sistemoje. Vėlgi atskira komanda analizuoja duomenis, identifikuoja neįprastas veiklas, kad aptiktų pinigų plovimo atvejus ir apsaugotų visuomenę.

Chadas Westas: Jei klientai daro normalius dalykus, pavyzdžiui, moka už pusryčius, pietus, vakarienę kasdien, ir staiga siunčia 15 tūkst. eurų į Siriją. Tu tikrai nori tai aptikti. Kokia tikimybė, kad tai yra terorizmo finansavimas. Arba kai siunti pinigus į bet kurią aukštos rizikos šalį. Tiesą sakant, visi didieji pasaulio bankai tai daro. Arba stengiasi daryti.

– Iš kur gavote lėšų verslo pradžiai?

Nikolajus Storonskis: „Balderton“ yra vienas garsiausių fondų Jungtinėje Karalystėje, iš kurio gavome pradinį kapitalą. Jie investavo į mus. 1,5 mln. eurų.

– Lengvai investuotojai patikėjo idėja nemokamai dalyti korteles ir teikti pigesnes paslaugas?

Nikolajus Storonskis: Didžioji dalis netikėjo, neinvestavo. Buvo sunku surinkti pinigų. Bet „Baldertonas“ patikėjo ir investavo. Jų kitokia strategija.

Chadas Westas: Ir, tiesą sakant, tokioms didelėms kompanijoms 1,5 mln. eurų yra niekas. Tai skamba keistai, bet taip yra. Tai nedidelė suma, ir tu gali rizikuoti.

Nikolajus Storonskis: Tiesą sakant, padarė teisingai. Investavo 1,5 mln., o dabar tai verta daugiau kaip 200 mln. eurų. Per 3 metus.

Paskutinis klausimas: jūsų tėvas yra kilęs iš Ukrainos, pristatėte jį kaip ukrainietį. Krymo klausimu kurią pusę palaikote – Vakarų ar Rusijos?

Nikolajus Storonskis: Aš ne politikas, neturiu politinės patirties, kuriu verslą ir net nelabai skaitau naujienas. Tai negaliu komentuoti. Esu pasaulio pilietis.