Verslas

2019.01.25 09:45

Statybas apkartino pasipriešinimas: Žvėryną bando paversti verslo rajonu?

Patricija Kirilova, DELFI.lt2019.01.25 09:45

Nors jau beveik visi parašai sudėti ir iki verslo centro Sėlių g. 48 statybų pradžios galima skaičiuoti valandas, Žvėryno gyventojai dar nežada sudėti ginklų. Anot jų, sklypo, kuriame bus statomas naujasis verslo centras, detalusis planas turėjo būti visiškai keičiamas, o ne koreguojamas, nes pasikeitimai gyventojams – didžiuliai.

Į DELFI redakciją dar kartą kreipėsi sunerimę Sėlių g. 29 gyventojai, kurie rūpinasi savo rajono ateitimi.

Gyventojų manymu, minimas verslo centras netinka būti statomas Žvėryne, nes čia dominuoja visai kitokie pastatai ir jie nesutinka, kad toks objektas atsirastų jų kaimynystėje. Siekdami sutrukdyti statyboms, jie netgi kreipėsi į Seimo narius. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius atsiliepė į gyventojų pagalbos šauksmą teigdamas, kad autentiškam, medine architektūra išsiskiriančiam Žvėrynui tokia architektūra netinka.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė gyventojų argumentus atremia tuo, kad būsimas verslo centras neturės jokios įtakos žvėryniečių gyvenimo kokybei, o visi sprendiniai šiame sklype yra atliekami griežtai laikantis įstatymų. Verslo centro projektą įgyvendinačios įmonės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas atkreipė dėmesį, kad su gyventojais buvo stengiamasi kalbėtis ir išrinkti geriausią projektą, tačiau nė vienas pasiūlymas jiems neįtiko.

Bendrajame plane tokie pokyčiai nebuvo numatyti

Minėtame name gyvenantis Arūnas Stankevičius sakė, kad dabar sklype daromi esminiai pakeitimai, tačiau koregavimo principu. Sklype priešais juos, vietoje dviejų aukštų gyvenamojo namo, čia atsiras teoriškai šešiems aukštams prilygstantis verslo centras, kai šioje vietoje galima statyti iki keturių aukštų pastatą. Dėl to gyventojai taip pat iškėlė abejones, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas neviršijo savo įgaliojimų leidęs paprastesnę detaliojo plano koregavimo, o ne keitimo procedūrą.

„Kai mes pirkom tą namą, kur mes dabar gyvenam, prieš 12-13 metų, mes žiūrėjom, kas yra bendrasis planas, kaip jis atrodo ir ko tikėtis. Mes pasižiūrėjom, už Kęstučio gatvės, tolyn link Vingio parko, buvo visur mažaaukštė gyvenamoji statyba, tai reiškia dviejų-trijų aukštų namai su atitinkamu užpildymu. Ir tu žinai, ko tikėtis, darai kažkokį sprendimą.

Paskui netikėtai vienas kvartaliukas nuo „Swedbank“ iki Žvėryno gimnazijos pasidarė vidutinio aukštingumo gyvenamoji statyba. Tokie esminiai pakeitimai, kurie formuos ir iš esmės keis Žvėryno, miesto vaizdą, transporto srautus, daromi tokiu buitinių korekcijų lygmenyje“, – Žvėryno pasikeitimais piktinosi A. Stankevičius.

BNS nuotr.

Gyventojai metė kaltinimus savivaldybei, jog ši ignoruoja gyventojus ir imasi ginti verslo interesus. Anot jų, šiuo metu namas Sėlių g. 48 esančiame sklype jau yra nugriautas, nors statybų leidimas bendrovei „Citus“ dar nėra išduotas. Tiesa, bendrovė patikino, kad griovimo ir statybos leidimas yra tarpusavyje nesusiję dokumentai, tad šiuo metu yra tik ruošiamasi būsimoms statyboms.

Žmonės nuogąstauja, kad verslo centras, kuris atsidurs tiesiai prieš jų langus, užgoš natūralią šviesą, trukdys matyti panoramą su Žvėryno architektūra, taip pat dėl didesnio automobilių srauto gerokai padidins taršą bei padidins triukšmo lygį.

Visgi, gyventojai teigė nesiekiantys, kad pastatas apskritai nebūtų statomas, jie pageidauja, kad būtų bent jau sumažintas jo aukštingumas.

„Mūsų, ko gero, yra keli lūkesčiai. Vienas, kad būtų diskusija ir supratimas apie visas tas tvarkas ir kaip tai turėtų vykti. Detaliojo plano pakeitimas Žvėrynui būtų vienas vienas dalykų, ko mes norėtume, kad atsitiktų. Kad mes, jau kaip gyventojai, žinotume, ko tikėtis.

Kalbant apie konkrečiai šitą plotą, mes neprieštaraujame, kad keistųsi, vietoj malkom ir mėšlu kūrenamo namelio atsirastų tvarkingas namas su kažkokiais keliais gyventojais, tai yra normalu. O jeigu tai keičiama į verslo centrų rajonų, tada atitinkamai tegul visi pakeitimai būna padaromi ir mes tada savo darysim sprendimus“, – savo lūkesčius išsakė A. Stankevičius.

Kreipėsi į Seimo narius

Sėlių g. 29 gyventojai netgi kreipėsi į Seimo narius, ieškodami pagalbos ir palaikymo bei norėdami būti išgirsti visuomenės. Į jų prašymą atsiliepė Seimo narys Algirdas Butkevičius, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę dėl galimų teisės aktų pažeidimų vykdant Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajono plėtrą.

Parlamentaro rašte yra prašoma pagal kompetenciją atsakingai išnagrinėti teritorijų planavimo procesą Sėlių g. 48 sklype, siekiant užtikrinti darnų teritorijų planavimą, taip pat įvertinti galimus teisės aktų pažeidimų atvejus.

„Labai gaila, bet valstybės ir savivaldos institucijos ne visuomet užtikrina interesų balansą tarp vietos bendruomenės ir statybų vystytojo. Kyla įtarimų, kad šiuo atveju galėjo būti pažeistas viešasis interesas, todėl svarbu į tai atkreipti atsakingų institucijų dėmesį“, – pranešime spaudai pastebėjo parlamentaras A. Butkevičius.

Anot jo, šiuo metu gana tendencinga, kad vietoje kompleksinio teritorijų planavimo įsigali siekis planuoti po vieną sklypą, taigi tokiu būdu plėtra tampa chaotiška, tarpusavyje nederanti.

A. Butkevičius tikino, kad Žvėrynas, visgi, yra labai autentiškas ir unikalus miesto rajonas, todėl plėtra šiame rajone turėtų būti vykdoma itin atidžiai ir atsakingai.

Savivaldybė nesutinka su gyventojų teiginiais

Atsakydama į gyventojų pastabas, Vilniaus miesto savivaldybė nedaugžodžiavo. Jos teigimu, detalusis planas yra keičiamas, bet jame keitimai yra neesminiai, o labiau korekciniai. Pavyzdžiui, yra tikslinamas žemės naudojimosi pobūdis iš gyvenamosios į komercinę bei paaiškinti statybos reglamentai.

„Gyvenimo kokybė bus užtikrinama laikantis įstatymų: bus išlaikomas natūralus apšvietimas, neviršytas esamas triukšmo ir taršos normatyvas, užtikrintas parkavimo skaičius. Savivaldybė visomis išgalėmis sieks, kad gyvenimo kokybė šioje vietų būtų pagal visus reikalavimus.

Gyventojai visada buvo kviečiami į viešus projekto aptarimus, diskusijas. Apie aptarimus visada informuojama vilnius.lt puslapyje. Šiuo atveju, gyventojams viešo svarstymo metu tiek žodžiu, tiek raštu buvo paaiškinta, kad detaliuoju planu, neviršijant bendrojo plano nustatytų reglamentų. Be viso to, Žvėryno bendruomenės atstovas buvo įtrauktas į architektūrinį konkursą būtent dėl šio klausimo“, – rašoma savivaldybės atsiųstame komentare.

BNS nuotr.

Atsakyme savivaldybė taip pat nurodė, kad ji visada griežtai ir atsakingai vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymu, detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Pasak jos, teiginys, kad savivaldybė gina verslo interesus yra neteisingas – visada yra atsižvelgiama į gyventojų pageidavimus, išsakytas pastabas, gyventojai visada laukiami viešuose projektų svarstymuose.

Gyventojams neįtiko nė vienas siūlytas projektas

Kaip DELFI jau rašė, bendrovės „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas viešajame projekto aptarime patikino, jog įmonei svarbus yra miesto grožis ir jie tikrai neketina jo darkyti. Dėl to ir buvo skelbiamas konkursas – kad pavyktų išrinkti geriausiai tinkantį projektą Žvėrynui.

„Mes įsigijome šitą vietą suprasdami, kad tai turbūt viena ryškiausių Žvėryno vietų. Šiuo metu ji yra nekaip atrodanti, stovi senas avarinės būklės pastatas su nedengta aikštele, kas miesto centro tikrai visiškai nepuošia. Suprasdami, kad šita vieta nėra visiškai standartinė, mes nusprendėme padaryti viešą architektūrinį konkursą, pasitelkėme Lietuvos architektų sąjungą, kuri suformavo architektų komisiją. Konkursas buvo labai sėkmingas, sulaukėme net 26 projektinių pasiūlymų. Konkursas mums nėra privalomas, mes jį organizavome savarankiškai, parodėme savo interesą turėti gražų ir išskirtinį pastatą“, – komentavo M. Vanagas.

Pasak įmonės, būsimasis pastatas – vienas iš dviejų mažiausių verslo centrų, Vilniuje planuojamų per artimiausius pora metų, todėl reikšmingos įtakos nei architektūrinei tos vietos vienovei, nei kaimynų gyvenimo kokybei neturės. Bendruomenei neįtiko nei vienas iš 26 mūsų kartu su LAS paskelbto architektūrinio konkurso darbų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt