Verslas

2019.01.25 07:57

Kokio atlyginimo prašyti: naujovė priverstų darbdavius nebeslėpti algų

Naršydami darbo skelbimų svetainėse tikriausiai dažnai atkreipiate dėmesį, kad konkretus atlygis nenurodomas. Vietoje to rašoma, kad įmonė siūlo laiku mokamą, stabilų, konkurencingą darbo užmokestį su visomis socialinėmis garantijoms, – tai, ką ir taip darbdavį įpareigoja įstatymai.

Antradienį Seime buvo siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Kol vieni ekspertai tikina, kad viešumas atneš tik naudos ir skaidrumo, kiti gūžčioja pečiais, mat tai gali tapti ir darbuotojų apgaule.

Nurodoma IT įmonių ir užsienio pasiūlymuose

Antradienį Seime buvo siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį.

Kaip skelbė ELTA, pagal siūlomą projektą, darbdavys, skelbdamas darbo pasiūlymą ir siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį ir šio dydžio intervalą. Seimo nariai Aušra Papirtienė ir Tomas Tomilinas, taip pat Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad tai paskatintų darbdavių socialinę atsakomybę ir sustiprintų darbuotojo derybinę galią.

Darbo skelbimų portalo „CV Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, atlyginimo nurodymas darbo skelbime atneštų skaidrumo. Be to, esą tai yra įprasta praktika Vakarų Europoje bei JAV – ekonomiškai stipriose šalyse, tačiau jau ir Centrinės bei Rytų Europos šalys pradeda naudoti šią praktiką, pavyzdžiui, Latvija ir Kroatija.

Anot jos, vos 5 proc. darbdavių darbo skelbimuose nurodo darbo užmokestį. Dažniausiai tai būna IT įmonės ir darbo pasiūlymai užsienyje.

„Pakaktų nurodyti atlyginimo intervalą, nebūtina įvardinti tikslią suma – jau ir tai padėtų lengviau susiorientuoti darbo rinkoje ir ieškantys darbo įgytų derybinės galios. Šiuo metu derybinės galios yra išskirtinai darbdavių rankose. Nenurodžius atlyginimo skelbime, abi pusės sugaišta daug laiko žaisdami katę ir pelę“, – komentuoja R. Karavaitienė.

Shutterstock nuotr.

Atlyginimų skelbimas – apgaulė darbuotojui

Tuo metu tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „HR Factory“ vadovės Laurynos Girėnienės nuomone, privalomas atlyginimo nurodymas skelbime tam tikrais atžvilgiais gali būti naudingas ieškantiems darbo, tačiau bendrai tiek įmonėms, tiek kandidatams jis gali būti mažiau vertingas.

„Įmonės praras galimybę pasikviesti žmogų, kurio atlyginimo lūkestis yra didesnis nei nurodytas, ir pasiūlyti jam papildomos naudos – finansinių ar kitokių motyvavimo priemonių, arba netgi sutikti su didesniu atlyginimu, jei akivaizdu, kad kandidatas gali būti naudingesnis įmonei.

Patys kandidatai, atmetę skelbimus su nurodytais žemesniais atlyginimo rėžiais, taip pat greičiausiai atmes ir galimybę įrodyti potencialiems darbdaviams, kad yra verti didesnio užmokesčio. Lietuvos darbo rinka yra pernelyg įtempta, o įmonių poreikiai – per daug skirtingi, kad galėtume tiesiog vadovautis rėžiais, atmesdami asmenines kandidatų savybes ir tai, ką gali pasiūlyti įmonės ne finansine prasme“, – dėsto ekspertė.

L. Girėnienė atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio skelbimas kandidatams gali būti ir apgaulinga informacija, mat paprastai atlyginimas neapima visos naudos, kurią darbuotojas gauna iš darbdavio.

„Į tai įeina ir priedų sistema, ir papildomos naudos, tokios kaip sveikatos draudimas, pensijų kaupimas, taip pat – įgyjamos žinios ir patirtis. Taigi, lyginti tik plikus darbo užmokesčio skaičius nebūtų tikslinga“, – įsitikinusi L. Girėnienė.

Atlygį nustato pagal akių spalvą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė anksčiau DELFI yra sakiusi, kad darbdaviams neviešinti atlyginimų yra paranku, nes esą jie taip gali diskriminuoti žmones, tad jie padarys viską, kad tik atsirastų galimybė žmogui mokėti kuo mažiau.

„Jei esi sekretorė, tavo „šakutės“ nuo tiek ir tiek, ateini į darbą ir žinai, kad gausi 500 eurų. Vėliau tau yra galimybė kilti, kelti kompetencijas, tad gausi daugiau. O kai tu nežinai, ateini į darbą, ir darbdavys pagal akių spalvą gali nustatyti atlyginimą ir dar uždraudžia savo kolegai sakyti, kiek tu uždirbi, tada vienas darbuotojas gauna 500, o kitas 800 eurų, arba 1000 ir 1500 eurų“, – pabrėžia ji.

Anot jos, Skandinavijoje visi atlyginimai – vieši, o Lietuvos profsąjungos kovoja, kad Darbo kodekse atsirastų sąvoka „Darbo apmokėjimo sistema“. „Tada darbdaviai būtų priversti su profesinėmis sąjungomis derinti šį dokumentą ir tai nebus slaptas reikalas“, – sako I. Ruginienė.

Žmogiškųjų išteklių ekspertės teigimu, Lietuvoje vis dar neturime atlyginimų skelbimo tradicijos pirmiausia dėl šalies dydžio. Anot L. Girėnienės, naujo projekto iniciatoriai lygina Lietuvos rinką su JAV, cituodami ten atliktus tyrimus, tačiau toks lyginimas esą nėra tikslus, mat tiek rinkos dydis, tiek darbo kultūra itin skiriasi. Maža to, ji pabrėžia, jog statistikos, kad darbo atlyginimo indikavimas darbo skelbime kažkaip lemia darbo rinkos svyravimus, taip pat nėra.

Shutterstock nuotr.

„Lietuvoje didžiosios kompanijos, ypač užsienio kapitalo, dažnai turi griežtus atlyginimo rėžius. Mažos ir vidutinės įmonės – lankstesnės, jos gali atlyginimą ir užduotis priderinti prie konkretaus kandidato sugebėjimų. Tačiau tiek vienos, tiek kitos nori išsaugoti savo konkurencinį pranašumą ir „know how“, kuris padeda pritraukti daugiau kandidatų tokioje įtemptoje rinkoje. Gyvenant mažoje šalyje informacija apie konkurentus yra itin jautri“, – įsitikinusi L. Girėnienė.

Galėtų skelbti, kiek uždirba pagal pareigybes

Profsąjungų konfederacijos pirmininkė pritartų siūlymui, jei „Sodra“ viešai skelbtų įmonių atlyginimų vidurkius pagal pareigybes. Tačiau, anot „Sodros“ vyriausios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai prieštarautų asmens apsaugos reikalavimams, mat duomenis reikėtų skelbti taip, kad nebūtų galima identifikuoti asmens ir jo pajamų.

„Jei kalbėsime apie įmonę, kurioje dirba du buhalteriai, ir atskleisime, kiek jie uždirba, tai žinodamas savo atlyginimą vienas jų galės apskaičiuoti ir kito algą. Neturime tokių didelių įmonių, kuriose būtų pareigybių tiek, kad būtų galima drąsiai skelbti vidurkius, nesibaiminant, kad yra galimybė atskleisti konkretaus asmens vidurkį. Vadinasi, kiekvienoje pareigybėje turėtų būti ne mažiau keturių asmenų. Įmonių, kuriose būtų keturi buhalteriai Lietuvoje nėra tiek daug“, – akcentuoja ekspertė.

Ji priduria, kad būtų galima skelbti pareigybių vidurkius pagal geografinį regioną, pavyzdžiui, viešinant, kiek vidutiniškai uždirba buhalteris Vilniuje, Kaune ir Ukmergėje. Tačiau ir tokiu atveju, anot jos, atsirastų netikslumų.

Visgi I. Ruginienė problemos neįžvelgia, nes Europoje esą tokia praktika jau yra taikoma.

„Kai darbdaviai sako, kad tai susiję su duomenų apsauga, tai Europoje sakoma taip: jeigu tos pačios pareigybės yra daugiau nei vienas žmogus, pavyzdžiui, du, tai visiškai atitinka duomenų apsaugos reglamentą. Jeigu vienas, tada taip, galima identifikuoti ir tai būtų pažeidimas“, – pabrėžia ji.

Kiek prašyti per darbo pokalbį?

„CV Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė atkreipia dėmesį, kad keisdami darbą kandidatai tikisi gauti didesnį atlyginimą, todėl remiasi dabartiniu atlyginimu, o rinkos naujokai bando pataikyti į tikėtino atlyginimo rėmus.

„HR Factory“ ekspertės L. Girėnienės teigimu, norint keisti darbą, būtina domėtis rinkos tendencijomis, išsiaiškinti, kokie atlyginimai vyrauja srityje, kurioje dirbama. Anot jos, tam nėra būtinas įstatymas – šiais laikais itin daug informacijos galima gauti viešai prieinamuose šaltiniuose.

„Pokalbio metu taip pat galima klausti darbdavio, kiek jis pasiruošęs mokėti. Iš tiesų, jei dirbi tą patį darbą jau 10 metų, gali būti nelengva nustatyti savo vertę rinkoje, todėl kartais naudinga nueiti į kelis darbo pokalbius net ir nenorint keisti darbovietės. Renkantis naują darbovietę taip pat verta pagalvoti, koks atlygis suteiktų komfortą startuojant naujoje pozicijoje ir kiek galima koreguoti savo lūkesčius, priklausomai nuo to, kiek naujų žinių ir patirties įgysi“, – patarimais dalijasi darbo rinkos ekspertė.