Verslas

2019.01.24 14:35

Iš Europos – rimtas reikalavimas: žinomos bendrovės reikalauja grąžinti 4 mln. eurų paramą

DELFI žiniomis, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kreipėsi į atsakingas Lietuvos institucijas ir pareikalavo grąžinti 4 mln. eurų iš kooperatyvui „Pienas LT“ suteiktos paramos, nes mano, kad šie pinigai panaudoti netinkamai.

Pats kooperatyvas teigia, kad OLAF analizę dėl kooperatyvo „Pienas LT" gautos 18,7 mln. eurų ES paramos atlieka nuo 2016 metų. Pagal viešai skelbtus duomenis jį inicijavo verslininkas Vytautas Fedaravičius, kuris pralaimėjo visų instancijų teisminius ginčus Lietuvoje su „Pienas LT“ dėl patentų naudojimo, todėl nusprendė kreiptis į OLAF.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) tiria ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejus ir formuoja kovos su sukčiavimu politiką.

„IŠ Europos Komisijos (EK) gavome informaciją, kad vykdant „Pienas LT“ projektą buvo aptikti galimi pažeidimai. Dabar vertiname padėtį, tiriame, kokie argumentai pateikti, ar yra pažeidimai ir kokios galimos pasekmės. EK atsakymą turime pateikti iki balandžio“, – kokia padėtis aiškina žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius: „Su oficialiomis OLAF išvadomis „Pienas LT“ bendruomenė dar nėra supažindinta, todėl komentuoti jų dar neturime galimybės. Visuomet bendradarbiaujame ir ateityje esame pasiruošę bendradarbiauti su visomis institucijomis, kad dar kartą patvirtintume, jog esame skaidrus verslas. Kaip ne kartą sakėme ir kaip patvirtino FNTT išvados pernai pavasarį, ES paramą panaudojome skaidriai, suderinę su visomis paramą skyrusiomis institucijomis, ir pagal visus galiojančius teisės aktus.”

Ministerijos atstovas sako, jog tik balandį bus aišku, ko mes siekiame ir ar pripažįstame visas pretenzijas. EK nurodo didžiausias galimas sankcijų sumas. Tačiau, pasak viceministro, jos nėra galutinės. Vyksta derybos.

BNS nuotr.

„Dabar mes tiesiog vertiname padėtį ir žiūrėsime, ką galima pakeisti. Galbūt susitiksime su EK atstovais. Kokie gali būti scenarijai kol kas nenoriu prognozuoti“, – dėsto D. Liutikas.

Viceministras pastebi, kad pretenzija, kai aptinkami pažeidimai ir pareiškiamos pretenzijos, nėra nei naujas, nei išskirtinis precedentas. Lietuvoje buvęs ne vienas toks atvejis. Paprastai po pretenzijos prasideda derybos, auditas ir gan dažnai pavyksta įrodyti, jog lietuviai teisūs, nes mūsų administravimo sistema skiriasi nuo kitų valstybių, todėl europinėms institucijoms mums tenka įrodinėti, kaip mes praktikoje taikome europinius reglamentus. Vien praeito laikotarpio Kaimo plėtros programos metu išdalinti 2,1 mlrd. eurų paramos.

„Pienas LT“ komunikacijos vadovė Snieguolė Matonienė. sako, kad kiek anksčiau buvo vykdomas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimas, kuris buvo nutrauktas. 2016 metais į FNTT kreipėsi tuometinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, gavęs pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ raštą, kuriuo buvo keliamos abejonės dėl Projekto skaidrumo ir konkurencijos.

„Kadangi FNTT bendradarbiavo su OLAF, tikiuosi, kad ir šį kartą įrodysime, kad esame teisūs“, – dėsto S. Matonienė.

Bronius Markauskas, buvęs žemės ūkio ministras ir „Pienas LT“ valdybos narys bei aktyvus kooperatyvo rėmėjas sako, kad klausimus, kodėl prašoma grąžinti pinigus reikia užduoti Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir Žemės ūkio ministerijai. Valdininkai, prieš duodami pinigus, sprendžia ar projektas tinkamas, įvertina teisinius niuansus ir tik tada nutaria, ar jam galima skirti paramą.

„4 milijonai eurų kooperatyvui reikšminga suma, nors kol kas sunku vertinti, ar tai galutinis sprendimas. Atvejų, kai paprašoma grąžinti paramą ar taikomos kitos sankcijos gana daug. Man, daug metų atidavusiam šiai sričiai, tiesiog apmaudu, jog šis kooperatyvas, kuris turėtų būti pavyzdžiu kitiems, turi tokių sunkumų. Iš kitos pusės, sankcijos, jei pinigus teks grąžinti, gali sustabdyti visą kooperacijos plėtrą Lietuvoje“, – sako B. Markauskas.

B. Markauskas, BNS nuotr.

Jis prognozuoja, kad net jei reikėtų sumokėti visus 4 milijonus eurų, tai „Pienas LT“ nebūtų mirtinas smūgis.

Apie „Pienas LT“ investicinį projektą:

ŽŪK „Pienas LT“ investicinį projektą „Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ plėtra įkuriant naują modernią pieno perdirbimo gamyklą“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” antrąją veiklos sritį “Pieno sektoriaus modernizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones” parėmė Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika.

Nuo 2008 metų į projektą „Pienas LT“ buvo investuota 44,961 mln. Eur. Nuo įkūrimo pradžios kooperatyvas gavo 19,681 mln. Eur ES paramos. Į vienos moderniausių pieno perdirbimo gamyklų Europoje statybas kooperatyvo „Pienas LT“ nariai investavo 27 mln. Eur, ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto parama sudarė 17, 9 mln. Eur.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2018 m. pradžioje baigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pateiktos informacijos, susijusios su ŽŪK „Pienas LT“ įgyvendintų Europos Sąjungos paramos projektų skaidrumu ir konkurencija, analizę. FNTT išvadoje sakoma, kad duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką negauta.

Gamykloje „Pienas LT“ pagaminti pieno baltymų produktai ir grietinėlė parduodami su prekiniu ženklu „BaltMilk" 33 pasaulio šalyse.

2018 m. įmonė gavo daugiau nei 52 mln. Eur pajamų.

2018 metų ketvirtame ketvirtyje įmonė išnaudojo apie 70 proc. savo gamybos pajėgumo. Nuo šių metų sausio gamybos lygis dar padidintas - šiuo metu gamykla dirba 85 proc. gamybiniu pajėgumu.

Šiuo metu kooperatyve yra 190 narių.