Verslas

2019.01.24 13:08

Atlyginimai darbo skelbimuose: skelbti ar ne?

LRT.lt2019.01.24 13:08

Prieš porą dienų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas pasiūlė įpareigoti verslininkus darbo skelbimuose nurodyti siūlomą atlyginimą arba jo ribas. Tačiau nemaža dalis verslininkų mokėsimas algas jau nurodo savo iniciatyva, nesnaudžia ir patys darbuotojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dar 2016 m., kokios algos tikėtis pretendentui, buvo nurodoma kas penktame estiškame (20,7 proc.), kas aštuntame lietuviškame (12,8 proc.) ir  kas dvidešimt trečiame (4,4 proc.) latviškame darbo skelbime, – aiškina specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – šiandien siūlomo atlyginimo neslepiančių dalis gerokai ūgtelėjo.  Kaip rodo mūsų turimos duomenų bazės paskutinių 12 mėnesių darbo skelbimų analizė, net 42 proc. lietuviškų  ir 34 proc. estiškų pasiūlymų dirbti nurodo ir galimo atlyginimo intervalą.

Latvijoje gi nuo 2018 m. lapkričio 28 d. įsigaliojo prievolė visiems darbdaviams savo skelbimuose atskleisti siūlomos algos dydį. Kadangi dirbame šioje rinkoje, matome, kad minėtas pokytis itin didelių nesklandumų darbdaviams nesukėlė. Dauguma jų sutiko nurodyti siūlomus atlyginimus. Tačiau buvo  pasigesta aiškesnės valstybinių institucijų komunikacijos, kodėl toks pokytis reikalingas, kokia nauda darbdaviams ar darbo ieškantiesiems, ir ar ši informacija bus kaip nors naudojama prieš juos.“

Pliusai ir minusai

R. Tatarėlytės nuomone, atlyginimo nurodymas skelbimuose turėtų naudos tiek darbdaviams, tiek ieškantiems darbo. Darbdavys, atskleidęs, kiek mokės, gali tikėtis sulaukti daugiau kandidatų, nes algos dydis yra vienas svarbesnių kriterijų sprendžiant dėl darbo patrauklumo. Taip pat tai galimybė sutaupyti laiko, mat darbdavys sulauks tik tų kandidatų, kuriuos tenkins siūloma alga. Tokiu būdu neteks gaišti laiko darbo pokalbiuose su kandidatais, kurių netenkina siūlomas atlygis ir jie tikrai nesutiks dirbti. Dar vienas niuansas - tai galimybė pamatyti, kokia įmonės pozicija atitinkamoje rinkoje, t. y. kokius atlyginimus siūlo konkurentai. Pastarasis argumentas gali būti ir su minuso ženklu, nes dalis įmonių nenorėtų viešai atskleisti savo atlygio sistemos.

Tuo tarpu pretenduojančiam į darbą atsiranda galimybė labai greitai įvertinti, ar darbo pasiūlymas patrauklus. Ypač tai aktualu darbininkiškų profesijų atstovams, mat atlyginimas dažnu atveju jiems gali būti svarbiausias darbo išsirinkimo kriterijus.“

Shutterstock nuotr.

Atvirumą skatina trūkumas

Pastebėtina, kad mieliau siūlomus atlyginimus viešina darbdaviai, ieškantys Lietuvoje trūkstamų specialybių darbuotojų. Štai 2016 m. mokėsimo atlyginimo intervalą dažniausiai galima buvo rasti skelbimuose, skirtuose pardavimo vadybininkams, taip pat IT specialistams, administravimo sektoriaus darbuotojams. Per trejus metus deficitinių specialybių ar tų, kuriose darbuotojai dažnai keičiasi, sąrašas gerokai išsiplėtė – šiandien problema rasti ir paprastą aptarnavimo srities darbuotoją, todėl nestebina, kad  tarp skelbimų su paviešintais atlyginimais daugiausia skirtų būtent aptarnavimo sektoriaus darbuotojams (36,7 proc.). Juos seka administravimo (14 proc.), pramonės ir gamybos (12,7 proc.), mechanikos ir inžinerijos (7,2 proc.), pardavimų (4,7 proc.) specialistai. IT profesionalų paieškos skelbimai su nurodytais atlyginimais, prieš trejus metus, pagal gausą buvę antroje vietoje, šįkart į penketuką net nepakliuvo.

Kuris drąsesnis

Kaip parodė ir pačių darbo ieškančiųjų reakcija į T. Tomilino siūlomą prievolę darbdaviams, daugelis siūlančių save darbo rinkoje, sveikintų mokėsimų atlyginimų viešinimą.  Bene dažniausias argumentas – laiko taupymas, mat dažnas specialistas, kiek gaus, dabar sužino tik nuvykęs pokalbio ar net perėjęs sudėtingą atranką. Tiesa, nemažai abejoja, ar bus tvirtas ryšys tarp to, ką siūlo ir to, ką iš tikrųjų mokės.

O kol kas kai kurie besidairantys darbo patys savo gyvenimo aprašymuose nurodo, kokio atlyginimo pageidautų. 2016 m. tokių drąsuolių būta tik kiek daugiau nei 26 proc. Ir vėl dažniausiai tarp jų sutinkame tuos, kurie puikiai suvokia savo vertę ir tai, kad tokių kaip jie specialistų trūksta. Tarp nenurodančių, kiek norėtų uždirbti, gausiausia buvo manančių, kad pirmą žingsnį turėtų žengti darbdavys (55,8 proc.), 11,6 proc. ginasi, „kad taip pas mus nepriimta“, o daugiau nei 16 proc. prisipažįsta, kad bijo: pusė, kad nugąsdins potencialų darbdavį, kita pusė, kad paprašys mažiau, nei darbdavys buvo suplanavęs mokėti.

BNS nuotr.

A. Sysas apie algų dydį skelbimuose: tai sąžinės nuraminimui

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas abejoja, ar pavyks išspręsti darbo užmokesčio problemą į Darbo kodekso įrašius nuostatą, įpareigojančią darbdavius darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį.

„Nepritarti siūlomai pataisai būtų kvaila, bet ar tai sprendžia problemą? Tikrai nebalsuosiu prieš, bet užrašymas, kad priimsiu į darbą, pavyzdžiui, už 1000 eurų, tokios algos negarantuoja. Sąžinės nuraminimui tai taip, bet realiai tai nepakeičia galimybės nemokėti to darbo užmokesčio. (...) Ir šiandien jūs galite rasti skelbimą, kuriame parašyta, kad mokėsiu 1000 eurų, bet pastovioji dalis – 400 eurų, o kintamoji – 60 proc., o kintamoji dalis priklausys nuo jūsų nusistatymo, nuo jūsų darbo, nuo rodiklių, nuo ko nori“, – Eltai sakė A. Sysas. 

Pasak jo, pasirašant darbo sutartį vienas iš privalomų dalykų, ką reikia rašyti, tai yra darbo užmokesčio dydis.

„Reikia derėtis ir įsirašyti tai, ką reikia. Labai svarbu, kokia yra kintamoji ir pastovioji algos dalis. Gali būti parašyta, kad alga – 1000 eurų, bet jūs pastoviai gausite 500 eurų, o kita dalis – 500 eurų priklausys nuo jūsų įdirbio, normų, jūsų požiūrio, jūsų atsidavimo firmai ir taip toliau“, – sakė A. Sysas. 

Jis teigė susidūręs su tokiu atveju, kai alga skelbime buvo nurodyta 1000 eurų, o „Sodros“ duomenimis, buvo mokama 153 eurai. „Galbūt buvo mokama vokeliuose, mokama nesąžiningai“, – svarstė A. Sysas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt