Verslas

2019.01.19 14:10

Įvertino: moterys Lietuvoje uždirba mažiau, bet dėl to kaltos ir pačios

LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt2019.01.19 14:10

Moterys Lietuvoje uždirba mažiau, nes nereikalauja didesnės algos, dėl ko iš dalies yra pačios kaltos. Taip LRT RADIJUI sako ISM universiteto docentė, daktarė Raimonda Alonderienė. Jos teigimu, lyčių diskriminacija darbo rinkoje atsiranda dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų. 

Kaip rodo statistika, Lietuvoje moterų atlyginimai yra 16 proc. mažesni nei vyrų, tačiau, R. Alonderienės nuomone, didelės įtakos šiai statistikai turi ir moterų atkaklumo stoka. Ji teigia, kad moterys drovisi prašyti didesnės algos, o vyrai kaip tik yra linkę reikalauti geresnio atlyginimo.

„Tyrimai rodo, kad vyrai dažniau išsireikalauja didesnio atlyginimo, o moterys yra nuolaidesnės ir mažiau atkaklios. Jos prašo netgi mažiau nei galėtų gauti. Tam tikra prasme – moterys pačios kaltos. Yra begalė patarimų, kaip elgtis, kalbėti ir parduoti save atėjus į darbo pokalbį“, – teigia R. Alonderienė.

Anot pašnekovės, didelę įtaką atlyginimams turi ir šeimyninė padėtis. Moterys, išėjusios motinystės atostogų, retai grįžta į tą pačią darbo poziciją, o vyrams yra ne tik išsaugoma darbo vieta, bet ir padidinama alga.

„Kai šeimoje yra mažų vaikų, jie, žinoma, serga dažniau, jiems reikia priežiūros. Dėl šių priežasčių moterys nenori dirbti viršvalandžių. Tokiu atveju jos netobulėja profesinėje srityje, o daugiau dėmesio skiria šeimai. Dėl to nukenčia darbas ir atlyginimas“, – paaiškina R. Alonderienė.

Pašnekovė akcentuoja, kad moterys, norėdamos toliau sėkmingai lipti karjeros laiptais, turėtų lanksčiau derinti darbą ir šeimą: „Viskas priklauso nuo moters. Pavyzdžiui, dirbant technologiniame sektoriuje, darbus galima atlikti įvairiose vietose ir laisvu laiku. Aš, dirbdama akademiniame sektoriuje, auginau vaikus ir rašydavau straipsnius. Ar tai leidžia daryti darbdaviai, ar to nori pačios moterys – kitas klausimas.“

R. Alonderienės teigimu, lyčių diskriminaciją darbo rinkoje lemia stereotipai. Visuomenėje klaidingai manoma, kad vyrai yra geresni technologiniuose moksluose, dėl ko moterys rečiau renkasi šią sritį.

„Mes turime stereotipų nišą. Mergaitės tipiškai rengiamos rausvai, joms perkamos knygos apie princeses, nors gal joms įdomesni robotai [...]. Mes uždedame tam tikrą štampą, kad mergaitės į techninius mokslus nelabai tinka. Tada mes matome pasekmes – labai mažai merginų stoja į technologinius mokslus. Jeigu mažiau merginų renkasi šias sritis, tai ta grupė, iš kurių galime merginas pasirinkti, irgi mažėja“, – sako R. Alonderienė.

R. Alonderienė priduria – stereotipų kūrimui įtakos turi ir žiniasklaida, kurianti moters, kaip šeimos židinio puoselėtojos paveikslą.

„Žurnalai ir laidos, skirtos moterims, yra apie drabužius ir vaikų priežiūrą. Kada moterims buvo akcentuojama kas nors, kas būtų susiję su technologijomis arba mokslu? Moteris gali būti skatinama naudoti plaukų džiovintuvą, bet kiek laidų skatina ją tą plaukų džiovintuvą sukurti?“, – svarsto moteris.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje moterys dažniau užima vidutinio lygmens darbo pozicijas, o aukščiausio lygmens pareigas 70–80 proc. atvejų eina vyrai: „Viešosioms organizacijoms, mokykloms, darželiams dažniausiai vadovauja moterys. Jeigu mes kalbėtume apie verslo arba privačias organizacijas ir apie aukščiausią lygmenį, tokių vadovaujančių moterų Lietuvoje yra gerokai mažiau.“

Kaip teigia R. Alonderienė, tyrimai rodo, kad įstaigos ir įmonės, kuriose dirba daugiau moterų, sparčiau stiprėja, nes moterys turi didesnes emocines kompetencijas: „Kai aukščiausiose pozicijoje yra daugiau moterų, tada gerėja finansinis įmonės įvertinimas, pardavimų rezultatai.“

Plačiau – radijo laidos „PIN kodas“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.