Verslas

2019.01.15 09:31

Artėja metas, kai privalėsi parodyti, kam iš tikrųjų dirbi: ragina ruoštis pareigos įvykdymui

Edgaras Savickas, DELFI.lt2019.01.15 09:31

Pagal šiemet įsigaliojusią tvarką, juridiniai asmenys Registrų centrui privalės pateikti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus. Teisingumo ministerijos visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius ragina ruoštis šios pareigos įvykdymui.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisai, visi juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, turės pateikti savo galutinių naudos gavėjų vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę išdavusią asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, turimas nuosavybės teises ir apimtį arba kitokias kontrolės teises.

Kaip nurodoma įstatyme, naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, arba fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla.

Už reikalavimo nesilaikymą numatytos baudos atsakingiems asmenims nuo 500 iki 1,8 tūkst. eurų ir juridinio asmens vadovui nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 1,5 tūkst. iki 5,2 tūkst. eurų, juridinio asmens vadovui – nuo 3,5 tūkst. iki 5,8 tūkst. eurų.

Kaip pastebėjo, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuota teisininkė Rūta Armonė, juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gavus 1,5 tūkst. eurų ar didesnę baudą už aptartų reikalavimų nesilaikymą, juridinis asmuo būtų 1 metams įrašytas į viešai skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, taip pat tai yra vienas iš pagrindų pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūros.

Nieko nekainuos

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus informavo, kad siekiant įgyvendinti minėtas nuostatas, turi būti sukurti nauji Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) funkcionalumai, kurie leistų kaupti, saugoti ir teikti duomenis apie visų teisinių formų juridinių asmenų naudos gavėjus.

„Registrų centras iki šios dienos iš savo pusės yra atlikęs visus parengiamuosius darbus, reikalingus duomenų apie galutinius naudos gavėjus kaupimo ir teikimo funkcionalumui sukurti“, – sakė jis.

BNS nuotr.

M. Samkus nurodė, kad įdiegus reikalingus funkcionalumus, juridiniai asmenys duomenis apie naudos gavėjus galės pateikti elektroniniu būdu prisijungę prie Registrų centro savitarnos sistemos, analogiškai kaip yra teikiami juridinių asmenų dalyvių duomenys.

„Informacijos apie naudos gavėjus pateikimas juridiniams asmenims nieko nekainuos“, – pridūrė jis.

Registrų centro atstovas taip pat informavo, kad šiai dienai duomenys apie galutinius naudos gavėjus, kaip tai numato anksčiau minėti teisės aktais, nėra teikiami.

Jis teigė, kad Registrų centras įstatymų nustatyta tvarka stebės ir vertins, kaip juridiniai asmenys teikia informaciją apie galutinius naudos gavėjus. Už įstatymų nesilaikymą ir duomenų neteikimą Registrų centras gali surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Vis dėlto, tikimasi, kad juridiniai asmenys bus atsakingi ir laikysis įstatymo nuostatų.

Ragina pasiruošti

A. Kutrevičius sakė, kad kol kas ne visi juridiniai asmenys žino apie naujas įstatyme numatytas pareigas ir yra pasirengę jas vykdyti.

„Kol kas tokių duomenų Registrų centrui teikti nereikia. Planuojama, kad 2019 metais Registrų centras skelbs konkursą JADIS funkcionalumų kūrimui ir diegimui, kad juridiniai asmenys galėtų pateikti duomenis apie naudos gavėjus.

Atnaujinus JADIS funkcionalumus, visi juridiniai asmenys bus informuoti apie galimybę teikti tokius duomenis. Planuojama, kad pritaikyta sistema pradės veikti 2020 metų pradžioje“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovas.

„T. y. surinkti duomenis apie savo naudos gavėjus, kad pradėjus sistemai veikti šiuos duomenis galėtų pateikti JADIS“, – sakė jis.

Pasirinko griežtąjį variantą

Naujosios pataisos įgyvendina Europos Sąjungos direktyvos dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos nuostatas.

Reuters/Scanpix nuotr.

A. Kutrevičius sakė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių narių, kurių teisės aktai yra priimti ir likę tik paskutiniai – programinių priemonių kūrimo ar pritaikymo etapai.

„Šiuo metu teisės aktus yra priėmusios ir šiuos funkcionalumus įdiegusios tik aštuonios ES valstybės narės“, – sakė jis.

„Ellex Valiunas“ asocijuota teisininkė R. Armonė teigė, kad Lietuvos kaimynėse Latvijoje ir Estijoje jau veikia registrai ir juridiniai asmenys privalo teikti duomenis apie naudos gavėjus.

„Į Lenkijos nacionalinę teisę direktyvos reikalavimai perkelti 2018 metų kovo 1 dieną, tačiau prievolė teikti duomenis įsigalios šiek tiek vėliau – 2019 metų spalio 13 dieną. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, pareiga teikti duomenis apie naudos gavėjus jau galioja, tačiau numatytas ganėtinai ilgas pateikimo terminas – duomenis reikia pateikti beveik per metus nuo registro veikimo pradžios (iki 2019 metų kovo 31 dienos).

Lietuvoje tokio termino nėra numatyta. Aktyvius registrus jau turi ir Prancūzija, Čekija, Slovakija, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Vokietija, Jungtinė Karalystė. Vengrijoje naudos gavėjų registras turėjo pradėti veikti 2019 metų sausio 1 dieną, kaip ir Lietuvoje“, – pasakojo ji.

R. Armonė dėstė, kad analizuojant registrų duomenis painiavos gali kilti, kadangi ES valstybėse narėse skiriasi reikalavimai, kokią informaciją apie naudos gavėją pateikti, pavyzdžiui, jeigu nėra įmanoma nustatyti fizinio asmens, laikytino galutiniu naudos gavėju.

„Vienur reikia nurodyti paties juridinio asmens vadovą, kitose šalyse – akcininko juridinio asmens vadovą. Šie skirtumai atsiranda dėl skirtingo direktyvos įgyvendinimo. Todėl tikėtina, kad skirsis informacija apie tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių galutinius naudos gavėjus Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Estijoje“, – svarstė ji.

Reuters/Scanpix nuotr.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, jog iš parengto JADIS nuostatų pakeitimo projekto galima teigti, kad Lietuva pasirinko griežtąjį direktyvos įgyvendinimo variantą.

„Nors pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad juridiniai asmenys turi kaupti ir pateikti JADIS duomenis apie naudos gavėjus, tačiau naujame JADIS nuostatų projekte numatoma, kad Lietuvos įmonės turės teikti informaciją JADIS ir apie tarpinius asmenis.

Tai reiškia, kad turės būti atskleidžiama visa grandinėlė vedanti iki naudos gavėjo (fizinio asmens) ir nurodomi juridiniai asmenys, esantys tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – naudos gavėjo.

O teikiant informaciją apie tarpinius užsienio juridinius asmenis, reikės pateikti išrašus iš užsienio registro apie užsienio juridinį asmenį ir šie dokumentai turės būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), kas reikš dar didesnę administracinę naštą ir ilgesnį procesą (tokio reikalavimo nėra, pavyzdžiui, Estijoje).

Tiesa, dokumentų pateikti nebūtina, jeigu užsienio valstybių registrų duomenys yra vieši ir neatlygintinai prieinami visiems asmenims, tačiau dažniausiu atveju tai nėra aktualu ir visgi teks gauti formalius išrašus iš užsienio registrų ir juos legalizuoti.

Matomai dar bus sprendžiama, ar toks papildomas reikalavimas pateikti duomenis ir dokumentus apie visus tarpinius juridinius asmenis, esančius grandinėlėje, nėra perteklinis“, – sakė R. Armonė.