Verslas

2019.01.04 14:02

Skrydžių skaičius per metus Lietuvoje išaugo 9 procentais

LRT.lt2019.01.04 14:02

2018-aisiais skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 266 tūkst. skrydžių – 9,4 proc. daugiau nei 2017 m. tuo pačiu metu. Daugiausia mūsų šalies oro erdve naudojosi Latvijos, Suomijos, Rusijos, Vokietijos ir Airijos oro bendrovės.

Daugiau nei tris ketvirtadalius visų skrydžių (202,1 tūkst., arba 76 proc.) sudarė tranzitiniai skrydžiai, kai lėktuvai Lietuvos oro erdvę kirto tranzitu. Palyginus su 2017 m., tranzitinių skrydžių skaičius išaugo 9,2 proc., praneša oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Penkių daugiausia besinaudojusių mūsų šalies oro erdve bendrovių penketukas išliko toks pats kaip ir 2017-aisiais – daugiausia skraidė Latvijos „Air Baltic“ (24,6 tūkst. skrydžių, arba 13,6 proc. daugiau nei 2017 m.), Suomijos „Finnair“ (24,1 tūkst., 2,9 proc. daugiau), Rusijos „Aeroflot“ (22 tūkst., 18,7 proc. daugiau), Vokietijos „Lufthansa“ (18 tūkst., 3 proc. daugiau) ir Airijos „Rynair“ (14,2 tūkst., 23,1 proc. daugiau).

Daugiausia kartų pernai lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauti 47,1 tūkst. orlaivių, arba beveik trys ketvirtadaliai (73,7 proc.) Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose aptarnautų orlaivių. Kauno oro uoste skrydžių vadovai aptarnavo 9,4 tūkst. orlaivių (14,7 proc. visų Lietuvos tarptautiniuose uostuose aptarnautų orlaivių), Palangos – 4,5 tūkst. (7 proc.), Šiaulių – 3 tūkst. (4,6 proc.) kilusių arba besileidusių orlaivių.

Palyginti su 2017 m., Vilniaus oro uoste aptarnautų skrydžių skaičius 2018 m. išaugo 1,8 proc., Kauno oro uoste – 18 proc., Palangos oro uoste sumažėjo 1,1 proc.,, o Šiaulių oro uoste – 11,3 proc.

Kiekvienoje valstybėje siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija”.

Oro bendrovės už naudojimąsi oro erdve ir joje teikiamas oro navigacijos paslaugas moka maršruto ir terminalo rinkliavas. Tai yra atlyginimas už šalies, kurios oro erdve naudojamasi, patirtas sąnaudas.

Pavyzdžiui, kai orlaiviai skrenda Lietuvos Respublikos oro erdve, tačiau kyla arba leidžiasi kitų šalių oro uostuose už šių skrydžių metu aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas aviakompanijos moka maršruto rinkliavas. Kai lėktuvai kyla viename iš Lietuvos oro uostų, už aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas mokama terminalo rinkliava.

„Oro navigacija“ sąnaudas pilnai padengia iš pagrindinės veiklos – oro navigacijos paslaugų teikimo – pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.