Jautienos atsisakymas ir kitų baltymų šaltinių pasirinkimas padėtų išsaugoti milijonus gyvybių ir reikšmingai sumažinti anglies dioksido (CO2) išmetimą į atmosferą, skelbia Pasaulio ekonomikos forumas (PEF).
Naujausias PEF užsakymu atliktas Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad bandymai pakeisti mėsą, ypač – jautieną, kitokiais maisto produktais gali duoti daug naudos žmonių sveikatai ir aplinkos apsaugai.
PEF, gerai žinomas pasaulio turtingiausių, įžymiausių ir įtakingiausių žmonių kasmetiniu susitikimu Šveicarijos Davoso kalnų kurorte, pareiškė, kad 2,4 proc. visų su mityba susijusių mirčių galėtų būti išvengta atsisakius jautienos.
Tuo tarpu turtingesnėse šalyse galima būtų išvengti net 5 proc. su mityba susijusių mirčių, teigiama Oksfordo universiteto tyrime, pavadintame „Alternatyvūs baltymai“ (Alternative proteins).
„Didžiausią teigiamą poveikį pajustų turtingos šalys, kuriose jautienos suvartojimas yra itin aukštas“, – rašoma tyrime.
Nors Oksfordo universiteto mokslininkai nepateikia tikslių duomenų apie dėl mitybos mirštančių žmonių skaičių ar apie ligas, kurias sukelia perteklinis mėsos vartojimas, PEF tikina, kad mėsos atsisakymas „galėtų užkirsti kelią milijonams bereikšmių mirčių kasmet“.
PEF taip pat pažymėjo, kad mėsos paklausa, tikėtina, augs kartu su pasaulio populiacijos augimu. Prognozuojama, kad Žemės gyventojų skaičius iki XXI a. vidurio gali šoktelėti iki 10 mlrd.
„Ateityje nebus įmanoma patenkinti pasaulio mėsos paklausą“, – pranešime sakė PEF vykdomasis direktorius Dominicas Waughray'jus.
Tačiau D. Waughray pabrėžė, kad maisto pramonės inovacijos, jautienos, kiaulienos ir paukštienos gamybos patobulinimai bei vartotojų pastangos keisti mitybą gali pagerinti žmonių sveikatą, net jei pasaulio gyventojai neatsisakytų mėsos.
Oksfordo universiteto mokslininkai tyrė 13 baltymų šaltinių, tarp jų jautieną, kiaulieną, vištieną, pupeles ir vabzdžius. Tyrimas parodė, kad mėsos atsisakymas ir alternatyvių baltymų šaltinių pasirinkimas turi tiek neigiamų, tiek ir teigiamų pasekmių, tačiau apskritai alternatyvių baltymų šaltinių vartojimas padeda pagerinti sveikatą.
Tyrime teigiama, kad pupelių, grybų ir žirnių vartojimas labiausiai pagerina sveikatos būklę. Pasak mokslininkų, šių produktų vartojimas kai kuriose šalyse mirtingumo lygį gali sumažinti net 7 proc.
Tyrimas taip pat priminė 2010 m. tyrimo duomenis, kuriuose tikinama, kad jautienos gamyba yra kalta dėl ketvirtadalio visos maisto pramonės atmosferos taršos. Mokslininkai parodė, kad, be kita ko, auganti baltymų paklausa didina žalą aplinkai.
Gyvulininkystė kelia dvigubą grėsmę Žemės atmosferai: gyvuliai išmeta didžiulius kiekius šiltnamio dujų metano, o jiems reikalingi žemės plotai yra gaunami iškertant CO2 sugeriančius miškus.
„Įrodymai yra akivaizdūs, mūsų maisto sistema turi būti pakeista planetos ir mūsų pačių labui“, – sakė vienas iš PEF vadovų Marco Lambertinis.
„Esame paskutinė karta, kuri turi kažką daryti, antraip visa sistema grius“, – niūriai situaciją apibūdino jis.
