Savivaldybėje nuspręsta, jog pribrendo laikas keisti jau senokai Kauno miesto Tarybos priimtas Kasinėjimo (žemės) darbų taisykles, įvedant esminę pataisą – už nekokybiškai atliktus kelio dangos atstatymo darbus ar už kasinėjimus gatvėse turėtų būti baudžiami ne rangovai, bet įmonių, kurių komunikacijas tvarkant reikėjo suardyti gatvės paviršių, vadovai.
Savivaldybėje nuspręsta, jog pribrendo laikas keisti jau senokai Kauno miesto Tarybos priimtas Kasinėjimo (žemės) darbų taisykles, įvedant esminę pataisą – už nekokybiškai atliktus kelio dangos atstatymo darbus ar už kasinėjimus gatvėse turėtų būti baudžiami ne rangovai, bet įmonių, kurių komunikacijas tvarkant reikėjo suardyti gatvės paviršių, vadovai.
Dėl šio bei kitų minėtų taisyklių pakeitimo buvo tartasi Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko iniciatyva sušauktame išplėstiniame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, į kurį pakviesta ir suinteresuotų įmonių atstovų. Meras iš karto pareiškė, jog bus griežčiau reikalaujama atsakomybės iš netinkamai savo pareigas atliekančių specialistų, o konkretiems taisyklių pažeidėjams pažadėta negailėti baudų.
„Anksčiau šią komisiją kviesdavome dėl miestą ištikusių stichinių nelaimių, o dabar kviečiame dėl rausiamų ir bet kaip sutvarkomų gatvių. Dar viena problema – atskirų įmonių nesusišnekėjimas. Pavyzdžiui, tvarkomas savas šulinys, o už 20 cm esantis kitos bendrovės šulinys, kuris jau įlūžęs, paliekamas toks, koks yra. Dažniausiai Savivaldybei atsakoma, kad „tai ne mūsų reikalas“, – sakė A. Kupčinskas bendrovių „Kauno energija“, „Kauno vandenys“, „Lietuvos dujos“ ir LESTO atstovams.
Mero teigimu, nereti atvejai, kai kasinėtojai darbo imasi neturėdami Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus leidimo. Pasak skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, miesto gatvės kasinėjamos ištisą parą ir ištisus metus. Kasmet Kaune atliekama 1 tūkst. planinių ir 300 avarinių kasinėjimų.
Dėl įvairių avarijų ar trasų atnaujinimo gatvėse duobes dažniausiai kasti turi bendrovė „Kauno vandenys“. Apie planinius kasinėjimus Savivaldybė paprastai informuojama iš anksto, o avariniai kasinėjimai, dėl kurių nereikia gauti skyriaus leidimo, lieka nutylėti. Tačiau, kad tokie buvo, neretai paaiškėja tik akivaizdžiai pamačius po kasinėjimų nesutvarkytos gatvės dangos „lopus“.
„Bet kokiu atveju asfalto danga privalo būti atstatyta per 5 dienas. Duobę kasant vienam, ją tvarkant antram, o lopant trečiam rangovui, darbai užrunka ir dvi savaites. O kiek dar kasama neturint jokio leidimo – apie tai mes nieko nežinome“, – kalbėjo A. Pakalniškis.
Įvertinti dangos atstatymo kokybę privalu atestuotiems specialistams. Tik ne visos kasinėjančios gatves įmonės turi tebegaliojančias sutartis su Laboratorinių bandymų centru ar vertintojais iš kitos organizacijos.
„Kauno energijos“ bendrovės vienas iš vadovų Sigitas Metelionis Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje turėjo išklausyti ir priekaištų, kurių pažėrė miesto meras, vardindamas konkrečius atvejus, kai vienoje ar kitoje gatvėje po kasinėjimų energetikai netinkamai atstatė tai, ką buvo išardę. Pavyzdžiui, vietoj 5 cm storio asfalto dangos tikrinant aptiktas gerokai plonesnis, nesutankintas – 1,5 cm – jo sluoksnis.
„Blogiausia situacija būna dėl avarinių perkasimų, tačiau kur kas blogiau, kad ir planiniai procesai kai kada nekoordinuojami. Aušros gatvė šįmet išasfaltuota, o po to kažkam prireikė ir joje kasinėti. Gerai dar kad pernai susilaikyta nuo Jurbarko gatvės išasfaltavimo, nes šįmet ją visą teko iškapstyti tvarkant komunikacijas.
Beje, jau seniai nemačiau, kad su pneumatiniais plaktukais kas daužytų asfaltą, o šįmet Raudondvario plente taip buvo daroma. Tai ko stebėtis vėliau dėl prastos duobių užtaisymo kokybės. Anksčiau mes teikėm Savivaldybei gatvių stebėsenos paslaugas. Turim tam brangią įrangą nusipirkę, galim kontroliuoti situaciją ir informuodavome, kur vyksta nelegalūs gatvių kasinėjimai, kur lieko nesutvarkyta gatvė po buvusių kasinėjimų. Tačiau dabar tokio užsakymo nebegauname. Kita vertus, labai praverstų Savivaldybei gatvių būklės monitoringas. Kad būtų galima nusistatyti remontuotinų gatvių eiliškumą“, – kalbėjo pasitarime Laboratorinių bandymų centro įmonės direktoriaus pavaduotojas Petras Morkūnas.
Miesto mero A. Kupčinsko įsitikinimu, vienas žmogus – Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas – negali rūpintis iš karto visomis gatvėmis. Jam padėti turėtų seniūnai, kurie įpareigoti kontroliuoti situaciją savo teritorijose, kur vyksta kasinėjimai. Jie turėtų labiau bendrauti su darbų rangovais, derinti veiksmus ir vertinti rezultatą. Kol kas seniūnijos šiame procese nėra aktyvios.
„Seniūnijos ir Viešosios tvarkos skyrius turi teisę administracine tvarka bausti leidimų neturinčius gatvių „archeologus“. Planuojami reidai, kurių metu bus tikrinami visi kasinėtojai“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis.
Reidai iš tikrųjų vyksta, ir pažeidėjų nustatoma. Tiesa, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius sakė, kad pernai išrašytos tik dvi, o šiais metais – penkios baudos.
Posėdyje dalyvavę specialiųjų tarnybų ir policijos pareigūnai teigė, jog blogiausia situacija mieste susidaro dėl spūsčių, kai gatvių kasinėjimai pradedami, tarkim, 8 valandą ryto, kada – pats intensyviausias transporto eismas. Be to, neretai pas ligonį skubantys medikai ar gaisro gesinti lekiantys ugniagesiai trikdomi, kadangi kai kurios gatvės dėl kasinėjimų būna uždaromos, bet niekas tarnybų apie tai iš anksto neperspėjo.
Aplinkosaugininkai savo ruožtu priminė, kad iškastas gruntas, kurio „atgal į duobes neišeina sumesti", turi būti apskritai išvežtas iš gatvių. Kol kas dažnas kasėjas perteklines žemes suverčia kur nors toje pačioje gatvėje į krūvą ar kiek pažarsto. Kad kokiai vėtrai paskui būtų lengviau dulkių debesis mieste kelti ir orą teršti.
Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus apibendrinti tiek komunalininkų, tiek įvairių tarnybų atstovų pasiūlymai dėl kasinėjimų, pažeistų dangų atstatymo kontrolės, atsakomybės, nuobaudų prasikaltusiems. Tarybos posėdis, po kurio teisės aktams neprieštaraujantys pasiūlymai „suguls“ į pakoreguotas taisykles, įvyks rugsėjo viduryje.
