Verslas

2018.12.21 07:00

Išpardavimų bumas: kada labiausiai verta į juos pasinerti ir kaip nepermokėti

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt2018.12.21 07:00

Vos 8 proc. pirkėjų dėl pirkimo apsisprendžia atsižvelgdami į tai, kiek yra susiplanavę išleisti, o tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl, ypač per išpardavimus, prisiperkame daugybę spontaniškų ir nebūtinai labai reikalingų pirkinių. Tai pastebi tyrimų kompanijos „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp. Savo ruožtu asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė pataria labai gerai suplanuoti pirkinius, kad apsipirkimas per išpardavimą netaptų brangesnis nei be nuolaidų.

„Visos Europos kontekste išsiskiriame tuo, kad esame labai jautrūs kainoms. 99 proc. šalies pirkėjų tvirtina manantys, kad kainos kyla. Nepaisant to, kad reikšminga jų dalis tikslių kainų tiksliai neatsimena – gerai kainas yra įsidėmėję vos 11 proc. pirkėjų.

Mūsų prekybos tinklai į vyraujančią bendrą vartotojų nuomonę reaguoja visus metus, beveik be perstojo skelbdami įvairias akcijas, nuolaidas, taip pat – didelius sezoninius ar šventinius išpardavimus“, – pastebi I. Lepp.

Pasak pašnekovės, šventiniai laikotarpiai natūraliai keičia vartojimo lūkesčius bei prioritetus: perkamos dovanos, išauga maisto produktų paklausa, leidžiama sau atsipalaiduoti ir pasilepinti nekasdieniais, brangesniais, galbūt egzotiškais dalykais.

Išlaidavimą skatina ne nuolaidos, o įpročiai?

Pasak I. Lepp, išpardavimus laikyti pagrindine perteklinio vartojimo priežastimi nėra visai teisinga, nes daug įtakos tam turi mūsų įpročiai.

„Išpardavimus laikyti pagrindine perteklinio ar nesaikingo pirkimo priežastimi nebūtų tikslu, nes mes apskritai esame linkę dėl prekės įsigijimo apsispręsti tik jau stovėdami prie lentynos. Tokių pirkėjų Lietuvoje yra 26 proc., dar 20 proc. renkantis produktą svarbus prekės ženklas.

Atitinkamai vos 8 proc. pirkėjų dėl pirkimo apsisprendžia atsižvelgdami į tai, kiek yra susiplanavę išleisti. Vadinasi, mūsų pačių spontaniškumo faktorius net perkant įprastus, kasdienius dalykus yra stiprus“, – kalba I. Lepp.

Asmeninių finansų ekspertė O. Bložienė sako, kad apie tai, ar lietuviai moka racionaliai apsipirkti per išpadavimus galima spręsti iš to, kiek po išpardavimų daiktų yra grąžinama.

Burst/Pexels nuotr.

„Ar lietuviai moka elgtis per išpardavimus, ar ne, sunku pasakyti – tokių tyrimų nelabai yra. Tačiau sprendžiant iš to, kad ne visos prekės yra panaudojamos, nemažai jų grąžinama, galima numanyti, jog to nepamatuoto pirkimo yra.

Mes visi savo krepšeliuose turime spontaniškų, emocinių pirkinių. Taigi tikrai svarbu gerai pagalvoti, ar tie pirkiniai mums reikalingi, ar neturime kažko panašaus namuose, nes dabar mes turime daugybę daiktų“, – teigia O. Bložienė.

Geresnių laimikių verta ieškoti po švenčių

Pasak O. Bložienės, išpardavimai jau dabar yra suintensyvėję, o po švenčių bus dar intensyvesni – tuomet suplanuotus neskubius pirkinius gali pavykti įsigyti dar pigiau.

„Po Kalėdų prasideda didieji išpardavimai, tad jei prekė nėra skubi ar skirta dovanoti per Kalėdas, tikrai verta palaukti jų. Ypač dideli išpardavimai po žiemos švenčių prasideda drabužiams, avalynei. Jei kažko tikrai reikia, esate apsisprendę, tai geriausia pirkti sezono išpardavimo metu“, – kalba O. Bložienė.

Asmeninių finansų ekspertė pažymi, kad geriausias apsipirkimo per išpardavimą rezultatas bus tada, kai žmogus bus tiksliai nusprendęs, ko jam reikia.

„Neplanuotas ir spontaniškas pirkimas kainuoja brangiai. Taigi, norint, kad apsipirkimas per išpardavimą netaptų bangesnis nei be nuolaidų, svarbu jam pasirengti ir apsispręsti, ko tikrai reikia.

Rawpixel/Unsplash nuotr.

Tad mums tikrai verta pagalvoti, ar verta leisti tuos pinigus nebūtinoms prekėms, o gal geriau juos skirti, pavyzdžiui, geresnėms atostogoms, turiningesniam laisvalaikiui. Pirkimą per išpardavimus dažnai paskatina ne daiktų trūkumas. Dažnu atveju tai – spontaniškas pirkimas, noras atsinaujinti, suteikti sau gerų emocijų“, – sako O Bložienė.

Tuo metu I. Lepp sako, kad žmonės dažniau suplanuoja išlaidas drabužiams ir avalynei, žaislams, šviežiai žuviai, sauskelnėms ir saldainiams bei odos priežiūros priemonėms, alkoholiniams gėrimams. Tačiau pieno produktams, mineraliniam vandeniui, konservuotoms daržovėms ir vaisiams, duonai, gazuotiems gaiviesiems gėrimams ar net sūriui išlaidas susiplanuoja rečiausiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt