Kurortiniame Nidos mieste savo verslą turintys Gražina ir Alfredas Armaliai sako, jog Neringoje vien iš atlyginimo negali išgyventi nė vienas nidiškis. Dėl to vasarą savo būstus čia stengiasi nuomoti visi: ir privataus, ir valstybinio sektoriaus darbuotojai, o atvykus poilsiautojams nevengia kraustytis pas draugus ar į pagalbines patalpas, pavyzdžiui, garažus.
Kurortiniame Nidos mieste savo verslą turintys Gražina ir Alfredas Armaliai sako, jog Neringoje vien iš atlyginimo negali išgyventi nė vienas nidiškis. Dėl to vasarą savo būstus čia stengiasi nuomoti visi: ir privataus, ir valstybinio sektoriaus darbuotojai, o atvykus poilsiautojams nevengia kraustytis pas draugus ar į pagalbines patalpas, pavyzdžiui, garažus.
„Nidoje gyvenimas prastėja jau kelinti metai – jauni žmonės išvažiuoja. Anksčiau lietuviai, užsidirbdavę pinigų, vasarą juos stengdavosi išleisti kurorte, o dabar yra tokia tendencija, kad žmonių vis mažėja, – apgailestauja nakvynės ir pusryčių paslaugas poilsiavietėje „Prie Marių“ teikiantis Alfredas. – Ir jeigu nidiškis vasarą neišnuomos butelio, jam bus labai sunku išgyventi. Visus dirbančius Neringoje mes pažįstame, ir visi nuomoja butelius, sezono metu stengiasi išeiti gyventi kitur, į kokį rūsį ar garažą.“
Jis prisimena, kad anksčiau Nidos pensininkai susidurdavo su nepritekliumi, tad Neringos savivaldybei tekdavo samdyti autobusą ir sudaryti galimybę apsipirkti Klaipėdos turguje: kol mieste nebuvo prekybos tinklo, privatūs parduotuvių savininkai buvo užkėlę kainas. Kurortiniame mieste nemažos ir komunalinių paslaugų kainos: brangus vanduo, reikia mokėti už šildymą.
Anot verslininko, turistinis sezonas Nidoje yra trumpesnis nei vasara. Populiariausi miestelio nuomos rinkoje yra liepos ir rugpjūčio savaitgaliai, taip pat ilgieji savaitgaliai, kurie susidaro dėl valstybinių švenčių.
„Vasara trunka ilgiausiai tris mėnesius, bet būna, kad sezonas prasideda liepos antroje pusėje. Na, dar atvažiuoja šventėms, pavyzdžiui, mindauginėms, didieji srautai – savaitgaliais, jei orai geri.
Matau, kad ir turizmo verslui nelengva – kavinių šeimininkai keičiasi vieni po kitų, nes negali išsimokėti nuomos. Apskritai perspektyvų Neringoje žmogui nėra, jeigu taip bus ir toliau. Gyventi čia, jeigu turi tik butelį – neverta, vos ant duonos užsidirbsi. Žmonių Nidoje mažėja, daug neringiškių išvažiavo į Norvegiją, nes čia neišeina uždirbti. Jau dabar į savivaldybę dirbti važinėjama iš Klaipėdos“, – paaiškina Alfredas.
Pasibaigus sezonui, Neringą palieka laikinai į kurortą padirbėti atvykę studentai, o dauguma poilsio namų užsidaro, nes nėra prasmės šildyti patalpas ir laukti 2–3 pro šalį pravažiuojančių žmonių ar žvejų.
Su latviškais numeriais – turistai iš Vokietijos, Skandinavijos
Nidoje gyvenantis A. Armalis prisimena, kad prieš keletą metų Nidoje sezonas trukdavo ilgiau, o pagal automobilių numerius susidarydavo įspūdis, kad dažnai kurorte vieši lietuviai.
„Dabar Neringa turi didžiulę problemą, nes nėra jokio susisiekimo su šituo kraštu: nei su Palanga, nei su Nida. Palangos oro uostas praktiškai nefunkcionuoja, palyginti su tuo, kai sezono metu čia skrido iš kokių 6–7 Vokietijos miestų. Kai buvo patogus atvažiavimas, turistai plūste plūdo į Nidą. Sezonas truko iki rugsėjo 10 d. – iki tada Nidoje nebuvo įmanoma surasti gyvenamosios vietos“, – vardija jis.
Šiuo metu Neringoje galima pamatyti daug automobilių latviškais numeriais, tačiau A. Armalis siūlo neapsigauti: ne tik latviai skuba į Lietuvos pajūrį, bet ir turistai, atskridę iki Rygos.
„Kai susisiekimo su Palanga nebeliko, nukentėjo ir Klaipėdos automobilių nuomos punktai – dauguma bankrutavo. Dabar lėktuvai skrenda iki Rygos, ten nuomojama mašina ir važiuojama po Baltijos šalis. Daug kas stebisi, kodėl Neringoje tiek daug latviškų mašinų, o todėl, kad mašinos nuomotos Rygoje“, – karčiai šypteli jis.
Nidiškis primena, kad Nerijoje esantis aerodromas, kuriame galėtų leistis privatūs lėktuvai – taip pat neįteisintas.
„Turbūt niekada ir nebus įteisintas, net ir privatūs lėktuvai turi skristi į Palangą, o ten brangu. Pas mus buvo apsistoję pora privačiais lėktuvais atskridusių žmonių, bet net vokiečiai sako, jog geriau Niujorke ant stogų leistis negu Palangos aerodrome“, – sako A. Armalis.
Pasak jo, palaipsniui keičiasi ir nuolatinių Neringos svečių – vokiečių turistų įpročiai.
„Anksčiau čia važiuodavo iš Neringos kilę vokiečiai, jie ilsėdavosi Nidoje savaitę arba ilgiau, dabar čia atvažiuoja kitos kartos, kuriems pakanka kelių dienų: pasižiūri gamtos ir keliauja atgal“, – teigia jis.
Poilsiautojai pasigenda veiklos
Gražina Armalienė antrina, jog į Nidą žmonės atvyksta pailsėti vis trumpesniam laikui.
„Lietuviai čia atvažiuodavo su vaikais, šeimomis, nes galėdavo sau leisti, o dabar jie nebegali tiek mokėti, todėl daugėja užsieniečių. Pastaruoju metu atvažiuoja daugiau rusų ir vokiečių. Antra vertus, šeimomis atvažiuojantys lietuviai ne kartą yra pasakę, kad Neringoje nėra ką veikti su vaikais“, – sako ji.
Ji apgailestauja, kad esant blogam orui Neringoje ir poilsiautojams be vaikų trūksta pramogų.
„Kartais pajuokaujame, kad kai per lietų niekur negali išeiti, yra tikros atostogos: miegi, ilsiesi ir knygą skaitai. Žmonės nori SPA paslaugų, poilsiautojai manęs klausia, kur nueiti, ką pamatyti, kai lietus lyja. Negali su dviračiu važiuoti, prie jūros eiti, o ir miške per lietų nesmagu. Ir nėra ką pasiūlyti. Jeigu turi mašiną, galima nuvažiuoti iki delfinariumo, bet daugiau Neringoje per lietų nėra ką veikti“, – dėsto nidiškė.
Tačiau G. Armalienė pastebi, jog į Nidą vis dažniau atvyksta emigrantai.
„Atvažiuoja ir emigrantai, šiemet turėjome svečių iš Norvegijos, buvo ir iš Airijos, Anglijos, bet didžiąją dalį sudaro vokiečiai. Dažniausiai čia atvažiuoja tie, kurie nori pamatyti daugiau Baltijos šalių miestų: Vilnių, Kauną, Rygą, Taliną“, – vardija pašnekovė.
Žiemą – dar ramiau
Paklausti, kaip leidžia laiką pasibaigus turistiniam sezonui, Armaliai sako, jog pirmiausiai – ilsisi.
„Po vasaros norisi pailsėti nuo žmonių, įtampos, tad einame grybauti, būna, tad spalio pabaigoje, lapkritį išvažiuojame į šiltus kraštus pasimėgauti bangomis ir saule, kurios negauname vasarą. O grįžę vėl jaučiame poilsiautojų antplūdį, nes būna Kalėdos ir Naujieji metai, kai užšąla marios einame žvejoti, gaudome ir valgome agurkais kvepiančias stintas, turime dar keletą mėnesių ramybės, o nuo kovo vėl pradedame ruoštis pirmiesiems poilsiautojams“, – užsiėmimus vardija G. Armalienė.
Pasak jos, per vasarą susikaupęs nuovargis rudenį pasijaučia, nes sezono metu tenka dirbti be išeiginių ir neskaičiuojant darbo valandų.
„Vasarą dirbame nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, nes būna skambučių ir naktį, kai žmonės ieško pagalbos dėl kambarių. Tenka keltis bet kuriuo paros metu, jei žmonės nori anksčiau išvykti, reikia pagaminti pusryčius. Žmogus, kuris turi savo verslą, valandų neskaičiuoja, stengiamės, kad būtų patenkinti mūsų svečiai“, – sako ji.
Tačiau nidiškė atvirauja, jog gyvenimas Neringoje jai patinka, o su metų laikais besikeičiantis ritmas tapo įprastu.
„Aš čia gimiau, čia mokslus baigiau, šiek tiek buvau išvykusi į Kauną studijuoti, bet grįžau į savo gimtą kraštą, nes norėjau likti Nidoje, kuri man visada patiko. Noriu čia likti iki gyvenimo pabaigos“, – apibendrina Gražina.
