Verslas

2018.12.16 22:15

2019 m. biudžetas – bado dieta biudžetininkams

Irma Jankauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.12.16 22:15

Seimas kitų metų biudžete labiausiai išlaidas padidino toms sritims, kuriose, anot valdančiųjų, vykdomos reformos. Prezidentė jų nemato, o opozicija biudžetą vadina būsima bado dieta biudžetininkams. Priežastis – pinigai per mokesčių reformą bus išdalyti visiems dirbantiesiems, o tai reiškia, net ir tiems, kurie ir taip gauna dideles pajamas.

Valdantieji aiškina, kad daugiau skirti mokytojų atlyginimams nėra finansinių galimybių, nors paskutinę minutę prieš patvirtinant biudžetą šiek tiek lėšų rasta priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų algoms ir valstiečių lyderio valia – kultūros darbuotojams.

Vieni ekonomistai sako, nesiimant rimtos viešojo sektoriaus tinklo reformos, vieno kito milijono pametėjimas neva demonstruoja valdančiųjų kilniaširdiškame, bet iš tikrųjų primena pašalpos davimą. O kiti atkreipia dėmesį į didžiulį paradoksą – dėl mažų švietimo darbuotojų atlyginimų Lietuva gali negauti pusės milijardo eurų Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Antradienį Seime priimtas svarbiausias kitų metų šalies finansinis dokumentas. Smalsuoliams stebint, 2019-ųjų biudžeto tvirtinimas truko apie keturias valandas. 

Skaičiai kalba taip: daugiausia biudžeto pinigų kitąmet teks socialinei apsaugai – beveik 6 milijardai eurų, sveikatos apsaugai ir švietimui ir mokslui – 2,200 mlrd. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, iš kur finansuojami ugniagesiai gelbėtojai, teks 812 mln., o kultūrai – 600 mln.

Skaičiai kiekvienoje biudžeto eilutėje didesni nei šiemet. Valdantieji sako, kad tai – geriausias biudžetas iš visų. Labiausia išlaidos auga ten, kur vykdomos reformos. Opozicija skaičiuoja, kad dėl mokesčių reformos per trejus metus valstybės galimybės sumažės beveik milijardu eurų. 

S. Skvernelis, BNS nuotr.

„Man nėra gėda dėl to, kad auga mokytojų atlyginimai, jie augo ir toliau augs. Man nėra gėda, kad augs ikimokyklinio ugdymo atlyginimai. Augs teisėsaugai, teismams, galiausiai jaunoms šeimoms, senjorams. Visiems žmonėms, kas Lietuvoj gyvena, dirba, jiems visiems yra augimas. Tiems patiems dėstytojams, medikams rezidentams“, – teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Specialiame interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ prezidentė Dalia Grybauskaitė sutiko, kad pinigų padaugėjo, tačiau reformų ji nemato.

„Išties, pinigų padaugėjo, reformų, kaip tokių, rimtų realių nėra. Daugiau iš vienos kišenės į kitą perdėliojame. Ir tiesiog to augimo rezultatu šiek tiek padaliname, pabarstome ir mėginame, kad tai tenkintų visus. Ir, aišku, tam tikros grupės, ypač viešojo sektoriaus, kurių atlyginimai gerokai vėluoja ir nėra tikrai adekvatūs, turi didesnius norus ir poreikius ir norėjo kalbėtis. To kalbėjimo pritrūko“, – pastebi prezidentė.

Specialistai pastebi, kad net populiariausioms partijoms sunkiai sekasi susikalbėti, todėl tikėtis platesnio politinio susitarimo – naivu.

„Ir čia jau yra tikrai tik politinio susitarimo, o kai kas tai vadina socialiniu kontraktu, klausimas, bet, kaip matome, net populiariausioms partijoms sunkiai sekasi susikalbėti tarpusavyje. Tad platesnis politinis susitarimas, deja, kol kas neatrodo labai tikėtinas“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

R. Vilpišauskas, BNS nuotr.

Viešajame sektoriuje dirba 367 tūkstančiai žmonių. Visuotinis, mokytojus palaikantis, protestas sutraukė medikus, mokslininkus, socialinius, kultūros darbuotojus, kitus įvairių profsąjungų atstovus. Jie sako, kad viešojo sektoriaus darbuotojų algos tolsta nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Švietimo finansavimas Lietuvoje lenkia europinį švietimo finansavimo vidurkį. Bet ekonomistų teigimu, mokytojai pagerėjimo nejaučia, nes lėšos keliauja į infrastruktūrą – pastatų, aikštelių aplink juos remontui, statybai. Tam pasitelkiama ir Europos Sąjungos parama. Ir taip švietimo pinigai nusėda verslo kišenėse. 

Bet mitingas biudžeto skirstymą pakoregavo tik kosmetiškai. Per 6 milijonus eurų klimato kaitos sąskaita surasta ikimokyklinio ugdymo pedagogų algoms ir vienas milijonas, R. Karbauskio prašymu, pridėtas kultūros darbuotojų algoms.

Premjeras akcentuoja, kad pavyko pamažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius. Iš tokios reformos po kalėdinių švenčių esą išloš visi dirbantieji, taigi, ir viešajame sektoriuje. Bet ekonomistai sako, pusmetį kartota frazė „Milijonui – milijardas“ realiai nesprendžia viešojo sektoriaus problemų.

Ž. Šilėnas, BNS nuotr.

„Visi Lietuvos biudžetai yra padrabstymai, nes esminio fokuso, gal išskyrus pastaraisiais metais gynybą, nebuvo. Ir tas „Milijonas – milijardui“ tai nieko nereiškia iš tikrųjų. Visą Lietuvos BVP – 40 mlrd. – uždirba, suneša tas pats milijonas dirbančiųjų“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad, kai ekonomika plečiasi, privatus sektorius plečiasi taip pat, o tai reiškia didesnes įplaukas į biudžetą.

„Reikia suprasti, kad, kai auga ekonomika, tai plečiasi ir privatus sektorius ir valstybė gauna daugiau pinigų į biudžetą. Ji juos paskirsto ir viešajam sektoriui taip pat.  Bet kad pasikeistų struktūriškai, tai reiškia, kad reikia prioritetiškai daugiau viešajam sektoriui skirti, o ne tik tai tiek, kiek auga ekonomika. Jeigu tiek tik tai yra skiriama, viskas pakyla proporciškai, bet tos ydingos proporcijos išsaugomos“, – pastebi R. Lazutka.

Negana to, dėl mažų mokytojų atlyginimų Lietuva turbūt neteks 12 proc., o tai – pusė milijardo eurų Europos Sąjungos struktūrinės paramos per septynerius metus.

Daugiausia pinigų Briuselis paprastai atriekia regionams, kur BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. bendrijos vidurkio. 

„Kaip skaičiuoja Europos Komisija, jie tada daro prielaidą, kad kainų lygis yra adekvatus arba tolygus darbo užmokesčiui dydžiui. Kuo mažesnis darbo užmokestis, tuo mes esam pigesnė šalis, tuo mūsų BVP yra didesnis. Tai, jeigu mes pakeltume, tarkime, viešajame sektoriuje dvigubai, tarkime, nedidinant užmokesčio kitoms sritims, nedidinant BVP, tai mes, be abejo, kristume žemiau 75 proc. rodiklio ir gautume paramą, nes neva pas mus yra labai brangios viešosios paslaugos. Šovėme sau į koją ar nusiplovėm šaką, ant kurio sėdime. Kaip nori, taip vadink“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ž. Mauricas, BNS nuotr.

Premjeras pareiškė tokių pasisakymų nekomentuojantis. Finansų ministerija teigia, kad įtakos Briuselio skaičiavimui turi gyventojų skaičiaus sumažėjimas.

Ekonomistai sako: bet kuriuo atveju, derėtis taip, kad pavyktų neprarasti pusės milijardo eurų, Lietuvai jau bus sunku. O reformuoti viešąjį sektorių taip, kad lėšos keliautų ne į pastatus, – būtinybė. Ir daryti tą pats laikas, kol ekonomika auga. O laikas esą greitai senka - sunkmečio ženklai jau matomi.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius