Verslas

2018.12.14 09:53

Lietuvos startuoliai 2018 m. pritraukė 70 mln. Eur investicijų

LRT.lt2018.12.14 09:53

2018-aisiais Lietuvos startuolių bendruomenė pasiekė rekordinius rezultatus – pritraukė 70 mln. Eur investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų. O inovatyviems Lietuvos verslams buvo klojamas teisinis pagrindas geresnei verslo aplinkai, kas kitais metais lems dar didesnį Lietuvos startuolių ekosistemos proveržį, prognozuojama „Startup Lithuania“  pranešime žiniasklaidai.  

„Startuolių bendruomenę šiandien sudaro daugiau nei 500 jaunų, inovatyvių įmonių ir tai yra geriausias rezultatas Lietuvos istorijoje. Siekiant paskatinti šios bendruomenės augimą šiemet Ūkio ministerija 11 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų orientavo taip, kad jomis galėtų pasinaudoti startuoliai, dar į 75 mln. eurų galėjo pretenduoti su mokslu bendrą produktą kuriančios jaunos įmonės, o rizikos kapitalo fondus jau pasiekė arba greitu metu pasieks 30 mln. eurų. Kitų metų tikslas – užbaigti ir įgyvendinti startuolių verslo aplinkos gerinimo paketą: pradedant papildomais etatais „Startup Lithuania“ komandoje, baigiant opcionų teisiniu reguliavimu. Taigi sąlygos augti šiai bendruomenei bus dar geresnės ir tikimės, kad ji augs kur kas sparčiau nei šiais metais“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ startuolių duomenų bazės duomenimis, startuolių skaičius nuo praėjusių metų išaugo 58 proc., tam įtakos turėjo ir ministerijos siūlomos investicinės programos.

„Šiemet mes ypač džiaugiamės, kad Lietuvos startuolių bendruomenei pavyko pritraukti rekordinę investicijų sumą – per 70 mln. Eur, kas buvo 1,5 karto daugiau nei ankstesniais metais. Kartu Lietuvoje buvo paklotas tvirtas teisinis pamatas tolimesnei startuolių plėtrai – 2018 metais vyko daug iniciatyvų dėl startuolių verslo aplinkos gerinimo Lietuvoje, tai neabejotinai padės lengviau kurti ir vystyti inovatyvius verslus“, – sako Roberta Rudokienė, „Startup Lithuania“ vadovė.

R. Rudokienės teigimu, šiais metais Ūkio ministerijoje buvo suburta startuolių ekosistemos darbo grupė, kurios darbo rezultatai ir pradėtos iniciatyvos bus įgyvendintos 2019 metais. „Lietuvos startuoliai įgauna reikšmingą vietą Lietuvos ekonomikoje, užsienio investuotojų pasitikėjimą ir yra pasiruošę ateities rekordams, kurie jų laukia jau kitąmet“, – sako ji.  

Sėkmingi startuoliai toliau spurtuoja

„Versli Lietuva“ atliktos Lietuvos startuolių ekosistemos analizės duomenimis, 2012–2013 metais aktyviausiai Lietuvoje kūręsi inovatyvus verslai šiuo metu demonstruoja geriausius veiklos rezultatus. Šiuo metu Lietuvoje stabilias pajamas generuoja apie 70 proc. savo veiklą įregistravusių startuolių, iš jų 75 proc. vykdo pelningą veiklą. Sėkmingai veikiančių startuolių metinė apyvarta vidutiniškai kasmet auga 27 proc., vidutinis pelningumas 2017 metais siekė 9 proc., kai prieš tai buvusiais metais buvo 19 proc.

Skaičiuojama, kad vienas stabilias pajamas 2017 metais gavęs startuolis sugeneravo 1,7 mln. Eur pajamų ir uždirbo 200 tūkst. Eur pelno. Pelningos startuolių įmonės 2017 metais į Lietuvos biudžetą sumokėjo 2,8 mln. Eur pelno mokesčio.

Pagrindinė startuolių pelningumo mažėjimo priežastis – augančios darbo užmokesčio sąnaudos. 2018 metų rugsėjo mėnesio duomenimis, darbo užmokesčio augimas startuolių įmonėse siekė 18 proc., kai visoje Lietuvos darbo rinkoje darbo užmokesčio augimas buvo 10 proc.

Pranešimo spaudai autorių infografikas

Investuoti startuolius pasirengę ir kiti ekosistemos dalyviai

Lietuvoje per pastaruosius metus itin stiprėja verslo įsitraukimas į startuolių ekosistemos stiprinimą. Atidarytas „Blockchain“ centras ir SEB inovacijų centras. Pastarojo duomenimis, kitąmet SEB bankas ketina investuoti į startuolių verslus 2 mln. Eur. Taip pat šių metų kovą buvo įsteigtas ir Lietuvos verslo angelų tinklas (LitBAN), kuris per 2018 metus sulaukė per 140 startuolių paraiškų investicijoms gauti.     

„Nors tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek kitose šalyse tokios asociacijos sėkmingai veikia jau keletas metų, Lietuvoje verslo angelus vienijančios organizacijos nebuvo – investuotojai veikė pavieniui arba buvo buriami tik privačių iniciatyvų. „LitBAN“ tinklas buvo įkurtas 2018 m. kovo mėnesį ir per mažiau nei metus prie jo prisijungė 68 „verslo angelai“. Tinklas sulaukė apie 140 startuolių paraiškų, o šiuo metu jau deramasi dėl kelių investicijų. Tikimasi, kad koordinuota „verslo angelų“ veikla paskatins investicijas į ankstyvąją verslo stadiją, startuolių bei inovacijų plėtrą ir taip dar labiau sustiprins vietinę startuolių ekosistemą,” – teigia Martynas Kandziarauskas, Lietuvos verslo angelų tinklo valdybos narys.

2019 m. pasirodys du akseleravimo fondai

Nors šiųmetiniais startuolių ekosistemos pasiekimais galima išties pasidžiaugti, vis dėlto atliktos analizės rodo, kad didžioji dalis ankstyvosios stadijos startuolių dėl žinių ar finansinių išteklių trūkumo nesukuria savo produkto. Dėl šių priežasčių dar šiais metais yra pradėti aktyvūs darbai dėl dviejų akseleravimo fondų įsteigimo 2019 m.

„Per dažnai matome, kaip ankstyvos stadijos startuoliai pradingsta dar galutinai neištestavę produkto ir visa tai dėl ankstyvos stadijos kapitalo trūkumo. „Startup Wise Guys“ akceleratorius sieks investuoti bent į 45 „verslas verslui“ (ang. B2B) startuolius, turinčius prototipą ar generuojančius pajamas. Investicijos bus vykdomos keliais etapais – nuo ankstyvos 30 000 EUR iki vėlesnės 225 000 EUR koinvesticijos. Kartu startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančioje akseleravimo programoje. Programos bus fokusuotos į specifinius sektorius – SaaS, Fintech bei Deeptech. Pirmosios programos startas numatomas 2019 m. balandžio,“ – teigia „Startup Wise Guys Lietuva“ fondo partnerė Jonė Vaitulevičiūtė.

„Startup Lithuania“ duomenų bazės duomenimis, šiuo metu yra registruoti 506 startuoliai, ketvirtadalis iš jų kol kas turi tik verslo idėją, nėra įsisteigę įmonės. Populiariausia veikiančių startuolių  veiklos forma – UAB. Didžioji dalis (75 proc.) startuolių yra įsikūrę Vilniaus mieste. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) startuolių veikia informacinių technologijų (IT) sityje, 6 proc. veikia e. komercijos srityje, 5 proc. – finansinių paslaugų sektoriuje, kiti plėtoja labai įvairias inovatyvias veiklas.