Verslas

2018.12.13 12:07

Ekonomistų prognozės kitiems metams: verslo apsukas mažins didėsiančios elektros kainos

ELTA 2018.12.13 12:07

Kitais metais šalies vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., o nuo didesnio ekonomikos augimo Lietuvą sulaikys išorės veiksniai, prognozuoja „Luminor“ bankas, ketvirtadienį pristatęs kitų metų ekonomines prognozes.

Banko ekonomistų teigimu, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį, tačiau šalies eksportuotojai spręs nemenką konkurencingumo uždavinį – jiems teks išlaviruoti tarp vangesnio apetito jų produkcijai užsienio rinkose, spaudimo didinti atlyginimus ir didesnių sąskaitų už energetinius išteklius. 

„Eksporto rinkos Lietuvos verslo nelepina, palyginti su aplinka prieš dvejus–trejus metus. Antai ES – Lietuvai svarbiausia eksporto rinka – yra išsikvėpusi, „Brexit“ Jungtinei Karalystei užklijavo didelio nežinomojo etiketę. Švedija ir Norvegija patiria valiutų kursų svyravimus, pastarieji ypač jautrūs „Brexit“ procesui. Apie Rusiją, kaip eksporto rinką, gerų naujienų nėra: tikimasi rublio silpnėjimo, Rusijos ekonomika apimta problemų, be to, pridėtinės vertės mokesčio didinimas šalyje padidins infliaciją“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ž. Mauricas, BNS nuotr.

Pasak „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, ekonominis ciklas priartėjęs prie slenksčio. Tai rodo krentantys užsienio šalių pramonės pasitikėjimo rodikliai. 

„Europos centrinis bankas (ECB) artėja prie pinigų politikos pokyčio slenksčio. Kitais metais laukiame pirmųjų bazinių palūkanų normų didėjimo. Tai momentas, kai nustos veikti ECB sukurtas šiltnamio efektas. Kai visa tai baigsis, tada paaiškės, kuri šalis per tą laiką susitvarkė, tapo pajėgi panešti savo skolos kuprą, kuri ne“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Su šalių pasitikėjimo rodiklių mažėjimu atsiranda ir tam tikrų grėsmių Lietuvai, nors I. Genytė-Pikčienės vertinimu, apdirbamoji pramonė – stambiausias šalies eksportuotojas – kol kas išlaiko įprastą ritmą. 

„Trečią ketvirtį paslaugų eksportas susitraukė, nors lietuviškos kilmės prekių eksportas vis dar demonstruoja pakankamai sveikus augimo tempus. Pramonė, kuri yra pagrindinis šalies darbdavys, vis dar demonstruoja gerus rodiklius. Prastesnius rodiklius demonstruoja tos eksporto įmonės, kurios aptarnauja Rytus – transporto ir eksporto sektoriuose. Tiek eksportas, tiek reeksportas vis dar labai priklauso nuo Rusijos. Rusija šiai dienai nėra tas importuotojas, kuris būtų labai sveikas. Valiutos kursas smarkiai nuvertėjo, tai – pasaulinių tendencijų pasekmė. Mums tai nepalanku, nes rublis nuvertėjo ir euro atžvilgiu“, – teigė analitikė.

I. Genytė-Pikčienė, BNS nuotr.

Pasak jos, verslo apsukas taip pat lėtins nuo 2019 m. sausio brangstanti elektra. Vertinama, kad verslui elektros energijos kainos išaugs daugiau nei 40 proc. 

„Tai ypač paveiks elektros energijai itin imlias stiklo, plastikų, metalo dirbinių ir popieriaus pramonės šakas. Be to, neslūgs įtampa darbo rinkoje, o darbo kaštai ir toliau kils sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų. Ir nors atlyginimų kilimą iš dalies „padengs“ mokesčių reforma, daugelyje sričių to tikrai nepakaks. Esant tokiam darbo kaštų spaudimui išlikti patraukliu tarptautinės rinkos žaidėju darosi vis sunkiau“, – sakė I. Genytė-Pikčienė. 

Kaip teigė analitikė, dėl to būtinos investicijos į efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, aukštesnį našumą ir automatizaciją, tačiau dabar, kai ekonominėse projekcijose matyti daugiau neapibrėžtumo, natūralu, kad noras investuoti mažės dar labiau.

„Luminor“ ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet spartesnį darbo užmokesčio augimą lems minimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas.

„MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą, ir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Didelį prieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma. Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau kels aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, ir informacinių technologijų srityse“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistų vertinimu, kiek kukliau darbo užmokestis augs tradicinių paslaugų, statybų, mažmeninės prekybos, transporto sektoriuose, tačiau dėl Vyriausybės sprendimų bei politikų noro įtikti rinkėjui prieš ateinančių metų rinkimus, toliau bus keliamas viešojo sektoriaus specialistų darbo užmokestis.

BNS nuotr.

Tuo tarpu kitąmet tikimasi nuosaikaus ir sveiko kainų kilimo – 2,7 proc. vidutinės metinės infliacijos.

„Šiam rodikliui kitąmet įtakos turės vartotojams išaugusios šildymo, elektros ir dujų kainos, taip pat didinamas akcizas stipriam alkoholiui. Visgi, kaip stabdis veiks prognozuojamas kuro kainų kritimas krentant pasaulinei naftos paklausai“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Luminor“ ekonomistai įžvelgia, kad ekonomikos lėtėjimas gali turėti ir šviesiąją pusę, mat gana sotus spartaus augimo laikotarpis sudarė sąlygas vyriausybėms ir politikams chaotiškai ir ne visada pagrįstai dalinti ekonomikos auginamus vaisius ir tuo pačiu atidėlioti reformas. 

„Ekonomikai pereinant į lėtėjimo ciklą ima ryškėti ūkio silpnosios pusės. Ateina laikas, kai vyriausybė ir politikai, užuot lieję daugiau degalų į neefektyviai veikiantį ūkio variklį, turės imtis jo kapitalinio remonto“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, tarp būtiniausių darbų – „nemokamų“ viešųjų paslaugų pavertimas kompensuojamomis viešosiomis paslaugomis, nes nemokamas daiktas yra neatsakingai vartojamas, taip pat išgryninta pensijų sistemos vizija, į žmogų, o ne į trinkeles orientuotas biudžetas ir daugiau galių bendruomenėms.