Verslas

2018.12.11 09:42

Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų jaučia nerimą dėl naujos krizės

ELTA2018.12.11 09:42

Daugiau nei pusė gyventojų jaučia nerimą ir susirūpinimą dėl galimai artėjančios naujos pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas.

Pastaruoju metu ekonomistams ir politikams kalbant apie tai, kad galimai artėja nauja krizė, Lietuvos gyventojai dėl to patiria susirūpinimą. Dėl galimos krizės daugiausia nerimauja vidutines ir didesnes pajamas gaunantys, aukštesnes pareigas einantys didmiesčių gyventojai.

Lapkričio 9–26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų atsakė, kad jie jaučia nerimą ir susirūpinimą dėl galimai artėjančios naujos pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės: 16 proc. jaučia didelį nerimą ir susirūpinimą ir 37 proc. greičiau dėl to susirūpinę. 

Ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad dėl to nerimauja vidutiniškai (nei taip, nei ne). Dėl naujos krizės kol kas nesijaudina kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) šalies gyventojų (5 proc. visiškai dėl to nesirūpina ir 7 proc. greičiau nesirūpina). 8 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Dėl galimai artėjančios naujos pasaulinės krizės jaučia didelį nerimą ir susirūpinimą daugiau 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su vidutinėmis (600-1000 eurų) ar didžiausiomis (virš 1000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, dirbantys gyventojai (ypač vadovai bei specialistai ir tarnautojai), rusų tautybės gyventojai. 

Dėl galimos naujos ekonomikos ir finansų krizės nejaučia nerimo ir susirūpinimo daugiau jaunimas iki 30 metų, bedarbiai ir namų šeimininkės, besimokantis jaunimas.

Kaip ELTA jau skelbė, už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris yra perspėjęs, kad pasaulio ekonomikos padangė pastaruoju metu gerokai aptemo.

„Matome, kad tvenkiasi debesys virš pasaulio ekonomikos, pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi. Matome, kokių sprendimų ėmėsi (JAV prezidentas Donaldas. – ELTA) Trumpas, (Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine. – ELTA) Lagard, reiškia, kad tikrai įmanoma krizė“, – Briuselyje kalbėjo G. Oettingeris.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2–3 metus, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek šalies Vyriausybė šiems procesams esą yra gerokai labiau pasirengusi nei prieš dešimtmetį.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad krizė tikrai bus, tačiau neaišku, kada išryškės ją lemsiantis „išorinis šokas“. Kad ir kaip būtų, jo teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis dabar yra visai kitokia, nei buvo prieš praėjusią krizę, ir vidutinio stiprumo sukrėtimas šalies būklei nebūtų toks sunkus.

Tuo metu ekonomistas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, nors išvados po buvusios ekonominės krizės ir yra padarytos, tačiau nauja krizė gali turėti kiek kitokį pobūdį dėl prekybos karų, akcijų kursų pervertinimo ar Pietryčių Azijos skolų. Vis dėlto, kaip pabrėžė G. Nausėda, gali būti, kad nuo naujos krizės nepavyks visiškai apsisaugoti.

„Jeigu kiltų panašaus masto iššūkis, mums tokiam smūgiui amortizuoti reikėtų ne 1,5, o 4 mlrd. eurų, todėl dabartinis rezervas nėra pakankamas. Tokiu atveju tenka konstatuoti, kad tai yra geriau nei nieko, bet šiandien net ir eidami teisinga linkme einame per mažais žingsniais – neturime pakankamai lėšų nuosmukiui kompensuoti“, – sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu, ekonomistams ir politikams vis dažniau kalbant apie galimą naują krizę, finansų ministras Vilius Šapoka yra pasakęs, kad svarbu ne tik būti gerai pasiruošusiems, bet ir neįsikalbėti ligos.

„Sunkesniems laikams visuomet turime ruoštis. Kuo noriu pasidžiaugti – tai, kad trečius metus iš eilės pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes kaupiame rezervus. Bet taip pat labai svarbus dalykas – neįsikalbėti ligos“, – teigė V. Šapoka.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt