Verslas

2018.12.09 15:34

N. Mačiulis: Lietuva švietimui jau dabar skiria daugiau nei ES vidurkis

Sekmadienį Vilniaus gatvėse piketuos tūkstančiai žmonių. Mokytojai, mokiniai, įvairių profesinių sąjungų atstovai ir visi, palaikantys mokytojus išeis į gatves. Jie reikalaus sparčiau didinti pedagogų atlyginimus. Kol sostinė ruošiasi piketui, ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle „Facebook“ sako, kad Lietuva švietimo finansavimui ir taip skiria 5,2 proc. BVP, o tai yra puse procentinio punkto daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

„Skaitau, kad šiandieninės protesto akcijos dalyviai reikalaus pagarbos ir pinigų. Pagarbos iš valdžios? Ar vis tik iš mokinių ir tėvų? Nes čia, mano subjektyvia nuomone, yra tikrai svarbesnė ir opesnė problema. Dėl pinigų – Lietuva švietimo finansavimui skiria 5,2 proc. BVP, puse procentinio punkto daugiau nei ES vidurkis ir visu procentiniu punktu daugiau nei Vokietija“, – sakė ekonomistas. 

Anot jo, didžiausia problema šiandien visgi yra ne pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas. „Tai yra pustuštės klasės, auditorijos, perteklinių investicijų valdymas, administravimas, tvarkymas, šildymas. Lietuva yra antroje vietoje ES pagal švietimo finansavimo dalį atitenkančią ne ikimokykliniam, ne pradiniam, ne viduriniam ugdymui, ne aukštajam mokslui, o „kitiems reikalams“. 

Susitvarkykime tuos kitus reikalus. Ir žinokime ko iš ko reikalauti.“, – socialiniame tinkle rašė N. Mačiulis. Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas taip pat pasisakė, ką manantis apie artėjančią protesto akciją. „Spėju, kad per protestą kažkas reikalaus padidinti mokesčius, apmokestinti butus, automobilius ir pan. Esą, jei tik būtų didesni mokesčiai – žmonės gyventų geriau. Kur jau ne. Atimi iš žmonių dar daugiau pinigų ir jie pradeda gyventi geriau?“, – savo socialiniame tinkle „Facebook“ klausė Ž. Šilėnas. 

„Priminsiu, kad 2018 biudžete Lietuvos mokesčių mokėtojai sunešė bent 600 mln. eurų daugiau. 600 mln. padalinkite 30 tūkst. mokytojų ir kiekvienam išeis po 20 tūkst. kasmet arba po 1,6 tūkst. per mėnesį. Sakysite, „neprotinga taip dalinti“? Pritariu. Bet lygiai taip pat neprotinga reikalauti dar padidinti mokesčius. 

Valdžia turi išmokti gyventi su tiek pinigų, kiek yra, o ne kaišioti ranką į mokesčių mokėtojo kišenę. O viešajame sektoriuje jau yra kito tipo problemos nei „ trūksta pinigų“. Pinigų trūko gal kokiais 1998, bet ne 2018-aisiais. Dabar trūksta proto, kaip tuos pinigus tinkamai panaudoti. Pasikartosiu, jei pinigus leisime pustuščių mokyklų šildymui, tai net ir padidinus finansavimą, naudą gaus ne mokiniai, o šilumos tiekėjai“, – rašė Laisvosios rinkos instituto prezidentas. 

Kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra ELTA, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra suskaičiavusi, kiek lėšų reikėtų švietimo darbuotojų streiko reikalavimams įgyvendinti. Patikslintais ŠMM duomenimis, norint įgyvendinti visus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus, papildomai iš valstybės biudžeto vieneriems metams reikėtų ne mažiau kaip 302 mln. eurų. Norint 20 proc. padidinti vien tik pedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, reiktų apie 151 mln. eurų.

Profesinė sąjunga reikalauja tiek pat kelti ir nepedagoginių darbuotojų koeficientus. Nekontaktinių valandų didinimas nuo 3 iki 6 valandų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etate pareikalautų apie 11 mln. eurų. Norint visiems pedagogams taikyti maksimalias koeficientų ribas, skaičiuojant atlyginimus papildomai reikėtų apie 25 mln. eurų. Mokinių ir vaikų skaičiaus mažinimas klasėse ir ikimokyklinio ugdymo grupėse iš valstybės biudžeto pareikalautų mažiausiai 49 mln. eurų. Reikalavimo, kad mokytojo etatą sudarytų 36 valandų, iš kurių būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų, preliminarus lėšų poreikis – 66 mln. eurų.