Verslas

2018.12.06 07:22

Seime bus svarbus kiekvienas balsas: kova dėl milijardo eurų gali sukelti visišką chaosą valstybėje

Edgaras Savickas, DELFI.lt2018.12.06 07:22

Mokesčių mažinimu nepatenkinti konservatoriai sako, kad tai nesąžininga viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir ragina stabdyti kitais metais įsigaliosiančią reformą. Dėl to jie netgi pasiryžę atidėti biudžeto priėmimą. Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, tai reikštų chaosą visoje finansų sistemoje.

„Milijardas milijonui“, – tokiais žodžiais šių metų pavasarį mokesčių reformą pristatė V. Šapoka. Jis paaiškino, kad didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį ir plečiant jo taikymą, 1 mlrd. eurų papildomų pajamų pasieks 1 mln. gyventojų per artėjančius 3 metus.

Vasarą Seimas šiam planui pritarė, o numatyti teisės aktai turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Tačiau visuomenės dėmesį prikaustęs mokytojų streikas antrąjį kvėpavimą suteikė įspėjimams, kad dėl mažinamų mokesčių silpnės valstybės galimybės didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

Lapkritį rezoliuciją, kurioje raginama stabdyti mokesčių reformą, pasirašę konservatoriai dabar kalba apie tai, kad kitų metų biudžetas gali būti nepatvirtintas.

Ką tai reikštų

Ketvirtadienį Seime numatytas antrasis valstybės ir savivaldybių biudžetų projektų svarstymas, o gruodžio 11 dieną jie turėtų būti patvirtinti. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis neabejoja, kad tai padaryti pavyks.

„Jūs, man atrodo, įsitikinsite, kad mes turime tą tvirtą daugumą. Balsų bus tikrai žymiai daugiau nei dabar valdančioje koalicijoje žmonių“, – antradienį laidoje DELFI Diena sakė jis.

R. Karbauskis, E. Blaževič/LRT nuotr.

R. Karbauskis prognozavo, kad 2019 metų biudžetą palaikys apie 85 Seimo nariai.

Tai yra 12 daugiau, nei šiuo metu oficialiai priklauso koalicijai, kurioje yra LVŽS frakcija (54 parlamentarai), Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija (11) ir „Tvarka ir teisingumas“ (7).

Koalicijai Seime nepriklauso 68 parlamentarai: 12 iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, 8 iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, 11 iš Lietuvos socialdemokratų partijos, 9 iš mišrios Seimo narių grupės ir 31 iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos.

Kaip DELFI paaiškino Finansų ministerijos atstovai, Seimo statute nustatyta, kad kuomet Seimas atmeta valstybės biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame (atsižvelgus į Seimo narių, komitetų pastabas) pateikiamas vyriausybės pataisytas projektas.

Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų.

Tuo metu Biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad Seimas kiekvienų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius patvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios. Ten pat numatyta, kad jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių biudžetų asignavimų.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir tokiu atveju (1/12) bus vykdoma mokesčių ir pensijų reforma. O tai reiškia, kad būtų sudėtinga įvykdyti įsipareigojimus gyventojams, Europos Sąjungai, NATO, kitus tarptautinius įsipareigojimus – kiltų chaosas visoje finansų sistemoje“, – teigė V. Šapoka.

Atsirastų 300 mln. eurų

Lapkričio 19 dieną registruotoje konservatorių Gabrieliaus Landsbergio, Andriaus Kubiliaus ir Mykolo Majausko rezoliucijoje kalbama apie kritinę padėtį Lietuvos viešajame sektoriuje.

Teigiama, kad pastaraisiais metais atlyginimai viešajame sektoriuje augo kur kas lėčiau nei viešajame ir dėl to siūloma stabdyti mokesčių reformą. „Tai leistų 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatyti reikalingą 300 mln. eurų sumą tam, kad viešojo sektoriaus atlyginimų problema būtų pradėta spręsti kompleksiškai ir iš esmės“, – rašoma dokumente.

Jei tai nebus padaryta, konservatoriai siūlė stabdyti 2019 metų biudžeto svarstymą Seime.

V. Šapoka, E. Genio/LRT nuotr.

G. Landsbergis DELFI sakė, kad pastarojo meto viešojo sektoriaus darbuotojų, o ypač mokytojų, reikalavimai kaitina atmosferą valstybėje.

„Vienas iš reikalavimų galėtų būti stabdyti biudžeto priėmimą tol, kol nebus skubiai suderėta dėl aiškių priemonių, keičiančių situaciją viešajame sektoriuje. Jei premjeras įsiklausytų į tokį reikalavimą, tada yra galimybė atidėti biudžeto priėmimą. Galbūt toks 1/12 scenarijus tęstųsi tik 30 dienų. Būtų pakankamai laiko susiderėti, iš naujo pasitvirtinti esmines dalis“, – sakė jis.

G. Landsbergis tvirtino, kad mokesčių reformą tikrai dar įmanoma atšaukti. „Kiekvienas įstatymas tol, kol neįsigalioja, gali būti atšauktas. Gali būti priimtas įstatymas, kuris dalį įstatymo sustabdo, arba kuris grąžina buvusią padėtį“, – paaiškino jis.

A. Kubilius sakė, kad dėl mokesčių reformos viešasis sektorius yra paliekamas ant bado dietos. „Mokytojai tai jau pamatė“, – pridūrė jis.

„Deja, valdžia vis dar iki galo nesupranta, kokių didelių strateginių klaidų pridirbo, – dėstė A. Kubilius. – Ta bado dieta tęsis ne tik 2019 metais, bet ir 2020, 2021 metais. Mokesčių reformoje suprogramuota, kad kiekvienais metais iš biudžeto bus išimama vis nauja 300 mln. eurų suma.

Jei 2019 metais bus išimta potencialiai 300 mln. eurų, tai 2020 metais – jau 600 mln. eurų, o 2021 metais – visi 900 mln. eurų, lyginant su tuo, ką būtų galima paimti nekeičiant mokesčių tarifų.

Užprogramuota, kad mokytojai, visas viešasis sektorius ir savivaldybės ir vėlesniais metais matys tą patį, ką mato 2019 metų biudžete. T.y. nebus nei atlyginimų augimo, nei savivaldybių pajamų augimo.“

A. Kubilius neatsiminė kito tokio atvejo, kad valstybės biudžetas nebūtų patvirtintas iki numatyto termino. Vis dėlto jis pažymėjo, kad laiko iki Naujųjų metų dar yra.

„Priminsiu, kad kiekvieną kartą, kai išrenkamas naujas Seimas, nauja vyriausybė pradeda dirbti maždaug gruodžio 9 ar 10 dieną. Tada iki Kalėdų visada suspėjama (kartu su naujos vyriausybės korekcijomis) priimti biudžetą. Tiesiog reikia dirbti. Tas pats mokesčių reformos atidėjimas nereikalauja kažkokių didelių svarstymų. Tiesiog visuose įstatymuose reikia įrašyti naują įsigaliojimo datą“, – sakė A. Kubilius.

A. Kubilius, BNS nuotr.

Sudarys komisiją

Trečiadienį taip pat pranešta, kad vyriausybėje bus sudaryta komisija Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti.

„Šiai komisijai vadovaus vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. Numatyta, kad komisijos darbe dalyvaus Trišalės tarybos nariai, atstovaujantys švietimo ir mokslo, kultūros ir meno, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų sričių darbuotojų, valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų profesines sąjungas.

Į šį darbą kviečiama įsijungti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo, Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų Seime atstovus. Siūloma į komisijos sudėti įtraukti socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos, teisingumo, vidaus reikalų, finansų ministrus, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorių“, – informuojama vyriausybės pranešime.

Strategijos projektą Seimui numatoma pateikti iki 2019 metų kovo 10 dienos.

Pinigų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui numatyta ir dabartiniame 2019 metų biudžete.

Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui skirta 172 mln. eurų, rezidentų darbo užmokesčiui didinti – 16,6 mln. eurų, etatinio mokytojų darbo apmokėjimui – 49,1 mln. eurų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti – 31,1 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt