Verslas

2018.12.04 16:42

2019-ųjų biudžetas: merai skyles lopo jau šiemet

Ineta Nedveckė, LRT.lt2018.12.04 16:42

Šimtų tūkstančių nesurinkto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skylės savivaldybių biudžetuose veriasi dar šiais metais, tad nenuostabu, kad išgirdę apie mažesnes pajamas iš pagrindinio savivaldos pragyvenimo šaltinio – GPM – kitąmet, savivaldybių atstovai nejuokais sunerimo. Tiesa, šiuo metu, patvirtina abi pusės, jau užtikrinta, kad pajamos savivaldybėms 2019-aisiais visgi nemažės.

Šakių meras Edgaras Pilypaitis kalbėjo, kad, šiais metais savivaldybė nesurinko 558 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris planuotas ankstesniame biudžete. Kad nesurinko 178 tūkstančių eurų, kalbėjo ir Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas. Elektrėnų savivaldybės meras pasakojo, kad šiandien trūkumas yra apie 120 tūkst., tačiau metų pabaigoje GPM surinkimas turėtų atsirasti „ties riba“.

„GPM 2019-iems metams prognozuojamas savivaldybei (kurį patvirtins ir Seimas), išauga 170 tūkst. eurų. Šių metų lapkričio 1 dieną biudžetas pas mus dėl GMP buvo neįvykdytas 178 tūkst. eurų. Ar nebus taip, kad netgi tie skaičiai, kurie dabar biudžete bus tvirtinami – iš tikrųjų tiek pinigų bus surinkta iš gyventojų? Turint omenyje, kad bus tam tikros lengvatos, neapmokestinamas minimumas ir t. t. Ar 2019-aisiais nepakliūsim į dar didesnę duobę?“ – klausė G. Gegužinskas.

„Planą galima pūsti labai daug, bet periferijoje dominuoja labai nedidelės algos ir padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, šita praraja gali dar labiau išryškėti“, – kolegą papildė E. Pilypaitis. 

Finansų ministras Vilus Šapoka į tokias kalbas atsakė, kad, pagal jo duomenis, planas buv įvykdytas.

„Pagal duomenis, kuriuos gauname, matome, kad planas bus įvykdytas, o kuomet yra mėnesiniai svyravimai, yra galimybė kreiptis į finansų ministeriją ir gauti paskolą“, - pasakojo V. Šapoka.

Ministras, paklaustas, ar apie pirminį biudžeto variantą kalbėjosi su merais ir susitarė su jais, sakė, kad diskusijos vyko ir vyksta, tačiau ne visi merai su tokiomis sąlygomis sutiko. Paprašytas išvardinti, su kuriais jų susitarti pavyko, jis negalėjo jų įvardinti nei vardais, nei miestais. „Būtų utopija, jeigu visi pritartų“, – komentavo opozicijos ir savivaldos atstovų iškviestas finansų ministras V. Šapoka.

Finansų ministras akcentavo, kad numatyti saugikliai, kad nė vienai savivaldybei finansavimas nemažėtų. Jeigu taip atsitiktų, pasak jo, nuostoliai būtų kompensuojami iš biudžeto. 

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pasakojo, kad 51 savivaldybių atstovas tarybos posėdyje biudžetui visų pirma nepritarė, nes pagal pateiktą projektą 48 savivaldybėms mažėjo pajamos. Tačiau vėliau, pasak jos, situacija pasikeitė.

„Bet reikia įvertinti ir savivaldybės labai dėkoja ir vertina ministro ir premjero žingsnius, kuriais pažadėta ir įtvirtinta, kad nė vienai savivaldybe finansavimas, lyginant su 2018 metais, nemažės“, – pasakojo ji. Tam, pasak savivaldybių atstovės, surasta daugiau nei 3 mln. eurų. 

Opozicinės frakcijos į bendrą posėdį pasikvietė įvairių Lietuvos savivaldybių merus, savivaldybių asociacijos atstovus, taip pat finansų ministrą.

Pagal naująjį Metodikos įstatymą, savivaldybei kompensuojama ne 100 proc., kaip anksčiau, o 50 proc. prarasto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šis mokestis yra vienas pagrindinių savivaldybių pragyvenimo šaltinių. V. Šapoka, aiškindamas, kodėl savivaldybėms jau šiemet negali kompensuoti prarandamo GPM mokesčio, sakė, kad pažeistų įstatymus. Savivaldybės siekia, kad kompensuojama vėl būtų bent 80 proc.

„Toks siūlymas prieštarautų Konstituciniam įstatymui, nes jis kainuotų papildomų išlaidų viešiesiems finansams (apie 160 mln. eurų), mes pažeistume ne tik Lietuvos Konstitucinį įstatymą – pažeistume ir euro zonos įstatymus. Nežinau, ar jūs tikrai šito linkite Lietuvai?“, – retoriškai klausė ministras.

Jis sakė, kad su savivaldybėmis sutarta, jog jos gali skolintis, jeigu reikia subalansuoti biudžetą per 4 metus. Šiuo metu, pasak jo, kartu dirbama ties skolinimosi kriterijais. 

Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė sakė nemananti, kad naštos, kurią centrinė valdžia užkrovė savivaldybėms ant pečių, kompensavimas būtų fiskalinės drausmės ar įstatymų pažeidimas. 

Ministras pabrėžė, kad išlaidų srityje pakeitimų nebuvo, buvo tik pajamų srityje. „Pajamų padidėjimas dėl su darbu susijusių mokesčių mažėjimu palies visus Lietuvos rajonus ir visose savivaldybėse gyvenančius žmones“, – akcentavo jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė akcentavo, kad dažnai savivaldybėms prikišama, jog jos gali naudotis įvairiais fondai, programomis. Tačiau, pabrėžė ji, skolinimosi problema išlieka labai aktuali, šiandien savivaldybėms reikia prisidėti prie beveik visų programų. Įgyvendinant bet kokį projektą reikia prisidėti maždaug pusę sumos, sakė ji.

Pasak jos, jeigu pajamos iš žemės mokesčio atitektų savivaldybėms, situacija būtų geresnė. 

Į dažną konkretų savivaldybių vadovų skundą ministras atsakyti negalėjo, nes klausimai pasirodė jam per konkretūs. 

Konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Lansdbergis pripažino, kad ministrą kvietė ir su juo kalbėtis planavo dar tada, kai premjeras dar nebuvo pranešęs apie trijų ministrų vyriausybėje keitimą. Pasak jo, už nepavykusias reformas atsakomybę turėtų prisiimti ir finansų ministras V. Šapoka – juk jo sudaryto biudžeto nepakanka reformoms efektyviai vykdyti. Jis klausė, kodėl ministrai šioje vyriausybėje neturi finansų ministro užnugario. V. Šapoka į tai atsakė, kad kiekvienas ministras turi jo užnugarį.

Vyriausybė pirmadienį pritarė patobulintam 2019-ųjų biudžeto projektui, kuriame numatyta skirti papildomų lėšų savivaldybėms ir pedagogų atlyginimams. Pasak V. Šapokos, savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kitąmet siūloma didinti beveik pusketvirto milijono eurų, ketinama 10 procentų kelti darbo užmokestį priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat padidinti lėšas švietimo pagalbos specialistams. 

Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį. Vyriausybė pateiks pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.