Baigiantis vasaros sezonui baigiasi ir arbatpinigių lietus, kurį pajusti galėjo ne vienas maitinimo sektoriuje dirbantis asmuo. LRT.lt domėjosi, kiek šiems darbuotojams pavyksta surinkti arbatpinigių ir kokie klientai būna dosniausi.
Gavo 200 eurų arbatpinigių
Vilniuje gyvenanti Patricija įvairiose sostinės maitinimo įstaigose dirba jau keletą metų. Šiuo metu mergina jėgas išbando „Michelin“ žvaigždutę gavusiame restorane, o paklausta apie tai, kiek turėtų uždirbti padavėjai, sako, jog bent nuo 5,5 euro už valandą į rankas.
„Įprastai restorane atlyginimo rėžiai prasideda nuo 6,50 euro už valandą ir kyla atitinkamai pagal įdėtas pastangas, žinias, patirtį“, – sako ji.
„Sodros“ duomenimis, vidutiniškai padavėjai Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį uždirbo 891,90 euro, Kaune – 763,80 euro, Klaipėdoje – 876,40 euro prieš mokesčius.
Papildomai padavėjai pajamų gauna ir iš arbatpinigių, tačiau šie neretai priklauso nuo aptarnavimo kokybės.
„Būna labai įvairiai, bet per savaitę papildomai užsidirbti galima apie 200 eurų. Asmeniškai daugiausia arbatpinigių per vakarą esu gavusi 250 eurų – buvo gimtadienio šventė, atidaviau labai daug energijos, norėjau, kad viskas pavyktų – taip ir buvo. Gavau ne tik piniginį atlygį, bet ir nuoširdų apkabinimą ir padėką. Nemeluosiu, paimti tuos pinigus morališkai buvo gana sudėtinga, nes padavė tiesiai i rankas“, – prisiminė padavėja.
Patricija pažymi, kad tarp dosniausių klientų, kurie palieka arbatpinigius – lietuviai, o užsieniečiai neretai arbatpinigių pašykšti.
„Užsieniečiai dažniausiai nieko nepalieka arba jeigu mato tavo pastangas, pasiklausia, ar arbatpinigiai pridėti į pačią sąskaitą. Jeigu reiktų išskirti, tai dosniausi yra lietuviai, amerikiečiai ir britai“, – kalbėjo Patricija.
Jeigu reiktų išskirti, tai dosniausi yra lietuviai, amerikiečiai ir britai
Patricija
„Arbata“ priklauso ir nuo padavėjo asmenybės
Tuo tarpu sostinėje padavėja jau trejus metus dirbanti Brigita akcentuoja, kad šiam darbui reikalingas geras psichologinis pasiruošimas.
„Konkrečiai padavėjos darbas reikalauja įvairiausių įgūdžių, neužtenka įsiminti meniu ar gražiai nunešti lėkštes svečiui. Reikalingas itin stiprus psichologinis atsparumas, nes kiekvienas žmogus skirtingas, ateina su įvairiausiais savo poreikiais ir norais, tad laikui bėgant atsiranda vos ne tiesioginis matymas, su kuo galima ir pajuokauti, net kiek šnektelti priimant užsakymą, o su kuo reikia bendrauti itin formaliai“, – kalbėjo pašnekovė.
Darbas sunkus ne tik psichologiškai, tačiau ir fiziškai: visą dieną reikia bėgioti po salę, nešioti nesibaigiančių gėrimų padėklus.
„Čia, aišku, irgi priklauso, kas kiek gali pakelti, tad į sporto salę eiti nebereikia, prisisportuojama vietoje, savotiškas darbo privalumas“, – teigė padavėja.
Svečiai dažniausiai vis tiek palieka „arbatos“, atsidėkodami už jiems atliktą darbą.
Brigita
Brigita pasakojo, kad anksčiau dirbo ir kavinėse, renginių metu, kuriuose reikėdavo aptarnauti 800–1 000 klientų per dieną.
„Daugeliui darbas yra kančia, skaičiuoja, kada pagaliau pasibaigs darbo laikas vos tik jam prasidėjus – tai nėra labai geras ženklas. Nesu tas žmogus, kuriam nepatiktų dirbti – tie, kas mane pažįsta ir dirba drauge, žino mano darboholizmo lygį“, – sakė pašnekovė.
Kalbėdama apie uždarbį padavėja pažymėjo, kad kai kuriose maitinimo vietose jau būna įskaičiuotas 10 proc. mokestis (arbatpinigiai) nuo bendros sumos.
„Kitose vietose to nebūna, tai dažniausiai būna parašyta tame pačiame meniu. Mano vietoje to nėra, bet svečiai dažniausiai vis tiek palieka „arbatos“, atsidėkodami už jiems atliktą darbą. Vėlgi suma gali būti sumai nelygi, gali gauti daugiau, mažiau arba iš vis nieko negauti. (...) Nemeluosiu, nuo paties darbo, net nuo padavėjo asmenybės dažnai priklauso, kiek „arbatos“ bus parsinešama. Tada telieka laukti, kaip lieki įvertintas, savotiškas šou, bet kasdien nustebinantis“, – sakė Brigita.
Ji minėjo, kad aparato restorane, kuriuo klientai galėtų palikti arbatpinigių kortele, neturi, tačiau, nuskenavus specialią kortelę, galima palikti „arbatos“.
Nuo paties darbo, net nuo padavėjo asmenybės dažnai priklauso, kiek „arbatos“ bus parsinešama
Brigita
„Kai neturima grynųjų ir norisi palikti ar gauti „arbatos“, tai tikrai geras dalykas. Kaip tik sakyčiau, kad jiems [aparatams] esant, žmonės tikrai dažniau net patys susigundo iš smalsumo palikti „arbatos“, yra buvę tokių atvejų“, – sakė pašnekovė.
Brigita pasakojo, kad pačių arbatpinigių suma per mėnesį yra kintanti.
„Jei būna mažiau ar daugiau žmonių, tai irgi daug ką lemia. Kartais tikrai įmanoma susirinkti per mėnesį vos ne kaip „antrą algą“, bet vėlgi nelabai suprasi, ar čia laimės dalykas, kad su žmonėmis pasisekė, ar tikrai darbas buvo įvertintas ir tas pats maistas, gėrimai, kas buvo patiekta“, – sakė padavėja.
Antros algos susirinkti nepavyks
Ugnė LRT.lt pasakojo padavėja Palangoje vasaros sezono metu pradėjusi dirbti būdama vos 16 metų.
„Tai be galo sunkus darbas morališkai, nes tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis, kurie ne visada yra malonūs. Pats darbas iš esmės nėra nuobodus, neretai gali susipažinti su įdomiomis asmenybėmis. Gastrobaruose sukuosi tikrai nemažą laiką, o kasdienybė tikrai pilna visko, kiekviena diena būna skirtinga“, – sakė pašnekovė.
Kalbėdama apie darbo užmokestį Ugnė teigė, kad jis nėra didelis ir dažnu atveju siekia nuo 3,5 iki 5 eurų į rankas.
„Lietuvoje nėra populiaru palikti „arbatos“, tai tikrai ne visi noriai jos palieka. Kartais gauni 5 eurus per visą dieną, o kartais ir 50 eurų. Tai priklauso nuo žmonių gausos, net ir oro sąlygų, kiek per dieną tu gali užsidirbti“, – vardijo Ugnė.
Nors priimtina manyti, kad padavėjai iš arbatpinigių susirenka antrą atlyginimą, Ugnės teigimu, tai nėra tiesa.
Kartais gauni 5 eurus per visą dieną, o kartais ir 50 eurų [arbatpinigių].
Ugnė
„Sezonas taip pat turi šiokį tokį efektą, nes, pavyzdžiui, žiemą tikrai rečiau klientai palieka „arbatos“, šylant orams ir žmonių daugiau ateina, tai automatiškai didesnė tikimybė jos susirinkti“, – sakė darbuotoja.
Įmonėje, kurioje ji dirba, galima palikti arbatpinigių kortele.
„Anksčiau nelabai matydavau, kad būtų tokia galimybė. Manau, čia yra patogumo klausimas tiems, kas nemėgsta ar neturi grynųjų. Man asmeniškai yra žymiai patogiau, nes po to tą „arbatą“ gauni su atlyginimu, būna toks kaip mini taupymas. Nuo jų nuskaito mokesčius, bet labai minimaliai“, – tvirtino Ugnė.
Užkalnis: klientui vertėtų palikti bent 10 proc. arbatpinigių
Apžvalgininkas, maisto kritikas Andrius Užkalnis LRT.lt komentavo, kad arbatpinigių reikėtų palikti mažiau arba visai nepalikti, jei klientas aptarnaujamas stovintis, pavyzdžiui, atsiima užsakymą greitojo maisto restorane.
„Tokiu atveju sunku tikėtis arbatpinigių. Kitais atvejais, kai žmogus sėdi prie staliuko ir yra aptarnaujamas, – tuomet, man atrodo, svečias turėtų duoti arbatpinigių. Aišku, čia tiesiog pasakymas, kad turėtų palikti, o jeigu nepaliks? Tikriausiai nieko baisaus, tos kultūros neįskiepysi“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, tam, kad būtų paliekami arbatpinigiai, maitinimo kultūra turi būti tokia, kad žmogus, atėjęs į restoraną ar kavinę, jaustųsi užsukęs kaip pas bičiulį ar draugą.
„O ten jį irgi turėtų priimti kaip bičiulį ir draugą. Lietuvoje didžiausia problema yra tokia, kad dažniausiai klientas ateina valgyti kaip pas priešą – jis tikisi, kad apgaus, pasinaudos, įsivaizduoja, kad tie verslininkai yra plėšikaujantys, kainos nuolat per didelės. Dažnas toks žmogus jaučiasi blogai. Yra gausu neišmanymo, kai sako, kad „aš namuose žymiai pigiau pavalgyčiau“. Čia nėra valgymas namie – tai kitoks dalykas“, – sakė A. Užkalnis.
Jis įvertino ir gyventojų pasakymus, esą kodėl nepaliekama arbatpinigių ir troleibusų vairuotojams.
„Todėl, kad yra kitokios sąlygos, kitoks aptarnavimas, visai kitokia sfera. Čia tas pats kaip sakyti, jog ateini pas kineziterapeutą, masažistą, nusivelki drabužius, ir klausti, tai kodėl nenusivelki drabužių, kai ateini pas odontologą? Todėl, kad yra skirtingi dalykai. Žmogus palieka arbatpinigių dosniai, iš geros širdies, kai jaučiasi gerai“, – akcentavo A. Užkalnis.
Apžvalgininko nuomone, klientui Lietuvoje vertėtų palikti 10 proc., o jei aptarnavimas buvo išskirtinis – iki 15 proc. arbatpinigių nuo galutinės sumos. Jis sakė, kad „arbatos“ verta palikti ir valgant dienos pietų patiekalą.
„Dienos pietūs dažniausiai Vilniuje kainuoja apie 10 eurų arba truputį daugiau. Jeigu nuo 10 eurų sumos paliksi 1 eurą, manau, bus visai adekvatu ir gražu. Padavėjas dirba tą darbą, restoranas, kai kalbame apie dienos pietus, savo pelningumą yra maksimaliai susimažinęs, nes kainos lūkestis yra visai kitoks. Gal Vilniuje žmonių piniginės yra platesnės. Jeigu skaičiuojame, kad per mėnesį yra 23 darbo dienos, tai mokant už pietus suma siekia apie 230 eurų. Tai nebaisi suma, ypač jei pietūs yra sotūs ir geri. Aišku, kai kam yra ir sunkiau“, – teigė pašnekovas.
Klientai vis dažniau ateina be grynųjų
Kalbėdama apie paliekamus arbatpinigius restoranų „MOMO grill“ vadovė Kristina Kasputytė sako pastebinti, kad daugėja svečių, kurie neturi grynųjų, tad restoranai priversti ieškoti naujų atsiskaitymo būdų. Pavyzdžiui – palikti arbatpinigius kortele.
„Nuo jų sumokama nustatyta suma VMI, bet visa kita gauna padavėjas“, – tvirtino K. Kasputytė.
Baro „7 Fridays“ atstovė Kamilė Remeikaitė LRT.lt taip pat teigė bare suteikianti galimybę palikti arbatpinigius kortele.
„Tiesiog pastebėjome, kad tai padidina galimybę padavėjams gauti arbatpinigių. (...) Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu, kai daugelis žmonių dažniausiai nešioja tik korteles ar išmaniuosius telefonus, o ne grynuosius pinigus. Taip pat tai supaprastina padavėjų darbo procesą, nes arbatpinigiai automatiškai priskiriami per sistemą ir nereikia jų administruoti rankiniu būdu“, – sakė ji.
Apmokestina dviem būdais
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė ragina nepamiršti, kad iš klientų gaunami arbatpinigiai priskiriami pajamoms ir yra apmokestinami dviem būdais.
„Kaip įprastas darbo užmokestis, kai gauti arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą, o ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką. Ir kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos, kai arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, galioja darbuotojui arbatpinigius gavus tiesiogiai iš kito asmens“, – sakė atstovė.
Jei arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą (dažniausiai šis būdas taikomas arbatpinigius paliekant elektroniniu būdu), tuomet darbuotojams, pagal įmonės nustatytą tvarką, išmokami arbatpinigiai yra apmokestinami kaip darbo užmokestis.
„Šiuo metu darbo užmokestis (su priedais bei priemokomis, taigi kartu su arbatpinigiais), atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), apmokestinamas taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos turi būti išskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos“, – sakė R. Virvilienė.
Grynaisiais pinigais arba įmonės darbuotojui pasinaudojus specialia mokėjimo įstaigos įdiegta programėle, tiesiogiai iš klientų gaunami arbatpinigiai traktuojami kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą.
„Jei arbatpinigiai įtraukiami į įmonės apskaitą ir išmokami kaip darbo užmokestis, tuomet GPM moka bendrovė, išmokėdama jį darbuotojui. Jei arbatpinigiai gaunami tiesiogiai iš klientų, tai nuo jų iki kitų metų gegužės 1 d. GPM deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, o nuo pervestų mokėjimo įstaigos (tarpininko) GPM išskaičiuoja ir sumoka mokėjimo paslaugą darbuotojui suteikusi mokėjimo įstaiga, kuri taip pat pateikia VMI duomenis apie išmokėtas arbatpinigių ir išskaičiuoto GPM sumas“, – sakė VMI atstovė.
