Aukso kaina šiemet išaugo apie 20 proc., o rugpjūtį pasiekė naują rekordą. Nors neretai šis taurusis metalas yra laikomas apsauga nuo, pavyzdžiui, infliacijos (ilguoju laikotarpiu), jo kaina trumpuoju laikotarpiu pasižymi svyravimais, todėl norintys greitai praturtėti gali ir nudegti.
Dėl savo retumo, istorinio ir kultūrinio vertinimo bei ekonominės vertės auksas visada buvo vienas geidžiamiausių ir brangiausių metalų pasaulyje.
Kaip jau minėta, šis taurusis metalas neretai laikomas vienu patikimiausių turto saugotojų. Istoriškai jis išlaikė savo vertę ilgalaikėje perspektyvoje, ypač ekonominio nestabilumo, infliacijos ar valiutų nuvertėjimo laikotarpiais. Dėl šios priežasties auksas dažnai naudojamas apsidraudžiant nuo ekonominių rizikų.
Praėjusią savaitę aukso kaina pasiekė naują rekordą ir viršijo 2 500 JAV dolerių ribą – už Trojos unciją (apie 31,1 gramo) buvo mokama 2 500,16 JAV dolerio (apie 2 274 euro). Tauriųjų metalų rinkoje Trojos uncija naudojama kaip svorio vienetas nurodyti aukso svorį.
Aukso augimą lėmė keli veiksniai
Lietuvos banko eksperto Antano Mikšio teigimu, šiais metais aukso kaina jau padidėjo apie 20 proc. Tam įtakos turėjo keli veiksniai: pastaruoju metu išaugusi geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose, centrinių bankų paklausa auksui, lūkesčiai dėl švelnėsiančios monetarinės politikos ekonomiškai stipriausiose pasaulio valstybėse – JAV, euro zonoje, Jungtinėje Karalystėje.
Žvelgdamas į ilgesnį laikotarpį, A. Mikšys pasakojo, jog per pastaruosius 30 metų aukso kaina vidutiniškai didėjo apie 7 proc. per metus.
„Aukso kainos kintamumas šiuo laikotarpiu buvo panašus į JAV didžiųjų kompanijų akcijų kainų kintamumą, tačiau vidutinė akcijų grąža buvo didesnė ir siekė maždaug 11 proc. per metus. Tačiau vidutinė investicijos į auksą grąža buvo didesnė nei JAV vyriausybės obligacijų grąža“, – LRT.lt teigė Lietuvos banko analitikas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos doktorantė Nomeda Lisauskienė taip pat pastebėjo, kad ilguoju laikotarpiu akcijos pirmauja prieš auksą, tačiau trumpesniais laikotarpiais auksas gali uždirbti didesnes grąžas.
„Jei skaičiuosime grąžą 40 metų laikotarpiui, vidutinė metinė aukso grąža – 5 proc., „SP500“ akcijų indekso – 9,5 proc. Tačiau 3 paskutinių metų aukso vidutinė grąža – 10 proc., „SP500“ – 8,5 proc., o 2024 metais auksas uždirbo 20 proc., o „SP500“ akcijų indeksas – 14 proc.“, – kaip pavyzdį pateikė N. Lisauskienė.
Taigi, N. Lisauskienės aiškinimu, auksas laikomas saugia investicija, ypač tais laikotarpiais, kai akcijų rinkose kyla baimė ir rinkos smunka.
„Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: pandemijų, karų, palūkanų normų pasikeitimo, valiutų krizių ir pan. Auksas uždirba palyginti prastai, kai akcijos yra bulių rinkoje. Viena iš priežasčių yra ta, kad auksas nėra pajamas (palūkanas ar dividendus) uždirbantis turtas. Taigi, kai ekonomika auga, akcijos tampa patrauklesnės investuotojams nei auksas“, – paaiškino ISM ekspertė.
N. Lisauskienės teigimu, paprastai egzistuoja atvirkštinis ryšys tarp aukso ir palūkanų normų. Kai palūkanų normos yra aukštos, galimybės investuoti į fiksuotų pajamų produktus (obligacijas) atitraukia investuotojus nuo aukso.
„Turint visa tai omenyje, nenuostabu, kad auksu šiuo metu prekiaujama aukštomis kainomis, nes auga lūkesčiai, kad palūkanų normos jau visai netrukus bus reikšmingai mažinamos. Kita vertus, šiuo metu egzistuoja aukštas ekonominis neapibrėžtumas: dalis ekonomistų ir žinomų investuotojų kalba apie augančią JAV recesijos ir akcijų rinkų korekcijos tikimybę“, – pastebėjo ISM ekspertė.
Gali kelti rizikų
Lietuvos banko ekspertas A. Mikšys sako, kad investicija į auksą nėra nerizikinga. Anot jo, aukso kaina gana žymiai svyruoja, tad tokia investicija gali pasiteisinti ir uždirbti teigiamą grąžą, tačiau gali būti ir nuostolių, jei dėl rinkose susiklosčiusių aplinkybių kaina smuktų.
„Jei kalbame apie investicijas į fizinį auksą, reikia įsivertinti, kad fizinio aukso pardavėjas gali taikyti gana platų pirkimo / pardavimo kainų skirtumą, todėl teigiamai grąžai užfiksuoti reikės bent kelių procentų siekiančio kainos augimo, kuris padengtų įsigijimo kaštus. Be to, reikės pasirūpinti ir fizinio aukso saugojimu, o tai kainuoja“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Tiesa, investuoti į auksą galima ir kitais būdais: įsigyti biržoje prekiaujamų fondų, sekančių aukso kainų pokyčius, vienetų. Taip pat galima įsigyti auksą kasančių kompanijų akcijų, mat dažniausiai šių akcijų kursų pokyčiai teigiamai koreliuoja su aukso kainų pokyčiais.
„Abiem šiais atvejais reikės virtualios prekybos sąskaitos ir finansų rinkų tarpininko, kuris tarpininkauja sudarant sandorius finansų rinkose“, – pažymėjo A. Mikšys.
Taigi, atsakydamas į klausimą, ar auksas galėtų būti prasminga investicija, A. Mikšys neslėpė, kad atsakyti be išlygų sudėtinga.
„Tai, kas vienam investuotojui gali būti tinkama investicija, kitam investuotojui gali būti visiškai nepriimtina ir netinkama investicija“, – sakė jis.
Dėl šios priežasties A. Mikšys patarė vertinti individualias investuotojo aplinkybes: jo investavimo tikslus, investavimo horizontą, nuostolio toleranciją.
„Auksas išsiskiria tuo, kad jis negeneruoja jokių pajamų. Paklausa auksui kyla iš kelių šaltinių: juvelyrikos pramonės, elektronikos ir technologijų pramonės, taip pat investuotojų, tikinčių, kad auksas padeda išsaugoti turto vertę, apsisaugoti nuo infliacijos šuolių, apsidrausti nuo geopolitinės rizikos sukeliamų šokų finansų rinkose. Paprastai aukso kaina didėja augant geopolitinei rizikai. Tai labai jaučiama dabar, tvyrant įtampai Artimuosiuose Rytuose“, – akcentavo Lietuvos banko ekspertas.
Atsakydama į tą patį klausimą, N. Lisauskienė teigė, kad investicija į auksą gali pasitarnauti kaip gera apsidraudimo priemonė staigios rinkų griūties atveju.
„Keletas bendrų priežasčių, kodėl verta investuoti į auksą: išlaiko savo vertę, todėl auksas yra naudinga apsauga nuo infliacijos, aukso kainos paprastai kyla, kai JAV dolerio kursas yra prastesnis arba ekonominio ir politinio netikrumo laikais, taip pat auksas gali padėti diversifikuoti jūsų portfelį, nes aukso kainos istoriškai rodė neigiamą koreliaciją su kitomis turto klasėmis“, – dėstė N. Lisauskienė.
Kas yra investicinis auksas?
Bendrovės „Nacionalinio aukso banko“ verslo vystymo vadovo Luko Volodkos aiškinimu, investiciniu auksu laikomi ne mažesnio nei 995/1000 grynumo aukso luitai, plytelės ir plokštelės, jeigu jų masė siekia bent 1 gramą.
Investiciniam auksui priskiriamos ir ne mažesnio kaip 900/1000 grynumo, iki 1800 metų nukaldintos aukso monetos. Vertybiniai popieriai, patvirtinantys teisę į investicinį auksą, taip pat priskiriami investiciniam auksui.
„Plačiojoje visuomenėje vis dar kyla gan daug nesusipratimų ir klausimų apie tai, ką Lietuvos valstybė ir globaliau, Europa, laiko investiciniu auksu. Trumpai tariant, tai ne tik fizinis auksas (luitai ir monetos), tačiau ir jo vertybiniai popieriai. Abi šios investicinės klasės nėra apmokestinamos PVM“, – LRT.lt komentavo L. Volodka.
Kalbėdamas apie fizinį auksą, L. Volodka akcentavo, jog, kaip ir kitų tauriųjų metalų (sidabro ar platinos), aukso kaina yra susieta su fiziniu turtu. Fizinio aukso rinką apima jo kasyba, gryninimas, transportavimas ir pardavimas. Kai auksas iš kasyklų įgauna luitų ar monetų formą, jis transportuojamas po visą pasaulį.
„Visgi, ko gero, svarbiausia importo vieta yra Londonas. Londone yra saugomos didžiausios aukso atsargos visame pasaulyje. Ten fizinio aukso prekyba yra vykdoma už uždarų durų (itin slaptai) tarp kelių bankų ir jiems bendradarbiaujant kartu su Londono tauriųjų metalų rinkos asociacija (angl. London Bullion Market Association) yra įforminama 1 Trojos uncijos (apie 31,10 gramo) fizinio aukso kaina visame pasaulyje. Tačiau tai nėra aukso kainos įforminimas, kainą fundamentaliai apsprendžia jo paklausa ir pasiūla“, – aiškino L. Volodka.
„Auksas yra laikomas prestižo ir galios simboliu, turinčiu išliekamąją vertę, kuri gali būti perduodama iš kartos į kartą. Tai sukuria itin gausią fizinio aukso paklausą pasauliniu mastu“, – pridūrė jis.
Kitą stambią dalį paklausos sukuria investuotojai, norintys diversifikuoti savo investicinį portfelį, – sakė L. Volodka. Nors situacijos gali būti gan įvairios, pagrindinė idėja yra susijusi su JAV dolerio patrauklumu.
„Bendrai, mažėjant JAV dolerio patrauklumui (infliacija, JAV palūkanų normos mažinimas), didėja aukso paklausa ir dėl to – aukso kaina. Tai aiškinama tuo, kad kitos valiutos dažniausiai įgyja daugiau perkamosios galios. Tai tampa itin svarbu šiomis dienomis, nes, nors auksas dažniausiai yra įkainojamas JAV doleriais, daugiau nei pusė pasaulinės fizinio aukso paklausos atkeliauja tik iš Azijos“, – tvirtino ekspertas.
Ar papuošalai yra investicija?
L. Volodka kalba ir apie juvelyrinius aukso gaminius bei dirbinius. Nors iš pirmo žvilgsnio ir galėtų atrodyti, jog auksiniai auskarai, žiedai ar grandinėlės taip pat yra investicinis turtas, eksperto perspėjimu, uždedamas darbo bei estetinės vertės antkainis gali net kelis kartus pranokti gryno aukso biržos kainą pačiame dirbinyje.
„Dėl to aukso juvelyrika nėra laikoma kanoniniu investiciniu auksu, kadangi didesnę jo vertę įkainoja nebe aukso rinka.
Ir tai gan aktualu Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse. Pas mus aukso juvelyrika techniškai sudėtingesnė, dėl to ir brangesnė. Taip pat mums nėra būdingi itin gryno (99,9 proc. ir daugiau aukso grynumo) dirbiniai. Artimųjų Rytų ir Azijos šalyse aukso juvelyrika yra dažnu atveju gan paprastesnė ir jai naudojamas grynesnis auksas. Antkainiai dėl to kur kas mažesni ir į tokį auksą jau būtų galima investuoti“, – aiškino L. Volodka.
Kita investicinio aukso klasė yra prekių ateities sandoriai (angl. commodity futures), – sako L. Volodka. Aukso ateities sandoriai yra kontraktai (vertybiniai popieriai), kurie įpareigoja investuotoją įsigyti auksą ateityje už tam tikrą sutartą kainą dabar.
„Šie sandoriai sudaromi nebe užbiržinėje aplinkoje, kaip kad įsigyjant fizinį auksą, tačiau Niujorko prekių biržoje, COMEX padalinyje. Iš tiesų, nors investuotojas ir įsipareigoja įsigyti fizinį auksą nurodytoje ateityje, dažniausiai jie parduoda ateities sandorį prieš ateinant įsigijimo dienai ir fizinio luito net nepaliečia“, – dėstė L. Volodka.
Apibendrindamas ekspertas teigė manantis, kad auksas yra prasminga investicija tik tuo atveju, jei įsigydamas auksą žmogus suvokia, jog tai nėra trumpalaikio pelno šaltinis.
„Iš tikrųjų iki kelerių metų nuo fizinio aukso įsigijimo, jei pradedantysis investuotojas bandytų auksą parduoti, jis gali net ir prarasti pelną. Taip yra dėl užbiržinio antkainio ir trumpojo laikotarpio aukso kainos svyravimo / variacijos. Tačiau ilguoju laikotarpiu aukso kaina didėja. Ir jos prieaugis yra itin aukštas: 2014 m. rugpjūtį 1 Trojos uncijos aukso kaina siekė apie 960 Eur, o šiandien ji yra virš 2200 Eur. Tai yra 130 proc. prieaugis per 10 metų. Tačiau itin svarbu prisiminti, kad bet koks investavimas yra susijęs su rizika, kurią reikia racionaliai įvertinti“, – apibendrino L. Volodka.
