Verslas

2018.11.15 08:00

R. Masiulis apie Vilniaus oro uosto terminalą: pastatas „kvepia“ sovietmečiu

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis iškėlė idėją, kad atnaujinant Vilniaus oro uostą, ateityje galėtų būti nugriautas senasis terminalas. Tačiau 1953 metais statytas pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, dėl to šiuo metu jo griauti negalima. Ministro nuomone, turėtų šiuolaikišką bei patogų oro uostą ir išlaikyti senąjį terminalo pastatą – neįmanoma.

Trečiadienį 15min studijoje viešėjęs ministras R. Masiulis teigė, kad Vilniaus oro uostas yra per mažas vis didėjančiam keleivių srautui. Dėl šios priežasties bus statomas naujas išvykimo terminalas, kuris turėtų iškilti 2021–2022 metais.

Senąjį terminalą siūloma griauti

Tačiau galvos skausmą valdininkams kelia senasis, atvykimo terminalas, kuris esą neleidžia oro uosto paversti šiuolaikišku ir funkcionaliu. Dėl to R. Masiulis pasiūlė 1993 metais į Kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą išbraukti iš vertingų statinių sąrašo ir jį griauti.

„Oro uostas kvietėsi ekspertus, kad jie pasakytų, ar įmanoma turėti dabartinį pastatą, kuris įrašytas į kultūros paveldą ir tuo pačiu sugebėti aptarnauti didesnį keleivių skaičių. Atsakymas yra vienbalsis – ne, to varianto nėra. Arba turime likti prie to, kas yra, gal vos vos apkamšyti, arba tą senąjį pastatą griauti ir vietoje jo statyti naują, kuris atitiktų modernaus oro uosto funkciją“, – 15min studijoje aiškino susisiekimo ministras.

Anot R. Masiulio, iškeltos diskusijos, griauti senąjį terminalą ar ne, tikslas – sužinoti, kokias galimybes šalis turi vystyti Vilniaus oro uostą.

„Ir kitas dalykas, pripažinkime tokį faktą, kad atvykę į tokį oro uostą iš pirmo žvilgsnio mes nepamatome savo valstybės kaip modernios, inovatyvios, veržlios. Iš atvykstančių girdime, kad tas pastatas yra nefunkcionalus, nepabijokime to žodžio, baisus, nereprezentatyvus ir "kvepia" sovietmečiu“, – įsitikinęs jis.

R. Masiulis, E. Genio/LRT nuotr.

15min studijoje viešėjęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis susisiekimo ministerijos siūlymą vertina kaip sveiką diskusiją. Jo nuomone, visuomenė turi susitarti, ką reikia saugoti, o ko ne ir tai vertinti verčių principu – „kokią vertę prarandame ir kokią vertę gauname?“

„Akivaizdu, kad Vilniaus oro uostas yra nefunkcionalus, reprezentacijos prasme jis labai prastas. Atvyksti lyg ir į Europos šalies sostinę, bet tie klaidūs koridoriai naujojo terminalo, kurio mes niekaip nesugebame pabaigti, tiek ta vidinė struktūra šio pastato, man primena buvusio seno, dabar atgaivinto pigiems skrydžiams Italijos miestelio oro uostą. Nusipelnome geresnio sprendimo ir ministro išsakyta pozicija yra drąsi, teisinga, savalaikė“, – įsitikinęs M. Pakalnis.

A. Degutis: oro uosto problema – priestatuose

Tačiau Kultūros paveldo departamento laikinasis vadovas Algimantas Degutis mano, kad prieš nugriaunant senąjį terminalą, šią idėją reikia labai smarkiai apsvarstyti.

„Griauti paveldo negalima. Yra įstatymu nustatytos procedūros ir tvarkos, kas gali spręsti nesaugoti arba griauti ir kas to negali daryti. Šiuo atveju nei vienam ministrui nesuteikta teisė iš anksto pasakyti, kad reikia nugriauti, nes kažkam trukdo. Daugeliui žmonių paveldo objektai trukdo. Toks precedentas netinkamas ir valstybėje yra suformuotas visiškai kitas mechanizmas“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Degučio, norint esamą terminalą galima būtų išsaugoti ir turėti modernų oro uostą. Be to, jo nuomone, pagrindinė Vilniaus oro uosto problema ne senasis terminalas, o jo priestatai.

„Oro uostas plėtėsi etapais, po truputėlį ir iki galo nefunkcionalūs yra sprendiniai būtent tos dalies, kuri yra ne vertybė. Kiek aš turiu informacijos, tai nežadama griauti pastato ir statyti gražų modernų, naują. Vėl žadama statyti priestatėlį, kuris mano manymu gali būti nefunkcionalus. Bet vis tiek, tokiu atveju reikia pradėti ne nuo griovimo, o pasakymo kaip bus pirmiausiai išnagrinėti ir kas ten bus“, – kalbėjo jis.

BNS nuotr.

R. Masiulis: senasis terminalas nėra unikalus statinys

Tačiau R. Masiulio teigimu, Vilniaus oro uosto pagrindinė problema ir yra šis, į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas. Esą dėl senajame terminale esančių kolonų neįmanoma tinkamai planuoti erdvių.

„Ekspertai sako, kad išdėstymas, ypač didelis kolonų skaičius, jeigu mes turime 2 tūkst. kv. m plotą, kuriame tik 150 kv. m yra be kolonų, kur gali kažką organizuoti, tai akivaizdu, kad organizacine prasme jis yra netinkamas

Šis pastatas buvo statytas 50-ais metais ir tokio tipo oro uostai su tokio tipo statyba buvo nustumti į pakraštį oro uostas. Mes tokį ir turime, oro uostą, kuris nebuvo pritaikytas intensyviam skraidymui. Kaip nori, taip vartyk, nieko nebus“, – kalbėjo jis.

Pasak R. Masiulio, Vilniaus oro uostas nėra autentiškas, mat panašių pavyzdžių galima dar ir dabar rasti Rusijoje.

„Kaip Vilniuje turime pristatytų chruščiovkių, taip ir oro uostų tokių tolimuose kraštuose buvo sudėlioti vienas po kito. Čia nėra unikalus statinys. Sovietų Sąjungoje naudojo dar tokį pavadinimą šio pastato, kaip „Stalinistinis ampyras“ – Stalino imperijos perdavimas į užkariautus pakraščius. Tai čia yra ir tam tikra ideologine mintis šitame pastate užkoduota“, – sakė jis.

Jam pritarė ir Vilniaus miesto vyr. architektas M. Pakalnis.

„Šitame oro uoste neįmanoma suorganizuoti nei erdvių, nei keleivių aptarnavimo, nei patikrinimo. Galima palikti oro uostą, kaip dabar stovi ir apstatyti visą naujais pastatais, o čia liktų senas vėžinis darinys apaugusiame jauname organizme. Tada vėl jis neveiktų“, – 15min studijoje kalbėjo jis.

Tačiau susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, bandant išsaugoti dabartinį senojo terminalo pastatą, Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos kaina didėtų bene du kartus.

„Bet kaina yra tik vienas iš elementų, kitas – funkcionalumas. Mes neturėtume oro uosto, kuriuo galėtume didžiuotis ir pasakyti „štai, atskridote į Lietuvą, į modernią šalį“, negalėtume to padaryti“, – sakė R. Masiulis.