Verslas

2018.11.14 18:24

G. Nausėda krizės tyrime: vyko lenktynės, bet jas sustabdžius, žmonės vis tiek būtų nukentėję

Tai, kas Lietuvoje vyko iki 2009 metų krizės galima būtų palyginti su „Formulės-1“ lenktynėmis, sako ekonomistas ir kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda. Jis teigia, kad rinkos dalyviai sunkiai galėjo atsispirti jose dalyvauti.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) tęsė parlamentinį pastarosios krizės tyrimą. Komiteto posėdyje liudijęs G. Nausėda svarstė, kad Lietuvos bankas anuomet galėjo imtis ryžtingesnių sprendimų.

„Formulės-1“ bolidų lenktynes laimi tas, kas yra greičiausias. Turbūt visos motyvavimo sistemos finansų institucijose buvo pastatytos tuo pagrindu – pradedant nuo apatinių grandžių, vadybininkai buvo premijuojami už maksimalų finansinių paslaugų plano įvykdymą.

Tuo metu kartais kildavo diskusijos, ką čia daryti. Atsakymas buvo paprastas – turbūt labai sunku būtų sustabdyti šitą vežimą, nes paprasčiausiai konkurentas nusineš tavo rinkos dalį ir viskas. Lietuvos bankas – vienintelė institucija, kuri galėjo nustatyti tam tikras greičio apribojimo taisykles tuo metu.

Analogija „Formulėje-1“: techninio aptarnavimo juostoje yra nustatyti greičio apribojimai ir negali važinėti, kaip tau patinka, nes išdaužysi ir mechanikus, detales, visą kitą. Lietuvos bankas tuo metu turėjo nustatyti tai, ką nustatė keleriais metais vėliau – atsakingojo skolinimosi taisyklės, kurios būtų sustabdžiusios neišvengiamas tarpusavio lenktynes, kurioms patys rinkos dalyviai sunkiai gali atsispirti“, – sakė G. Nausėda.

Vis dėlto, jis abejojo, ar tie žmonės, kurie paskolas paėmė 2007–2008 metais vis tiek dėl to nebūtų nukentėję.

„Būtų vis tiek kilę problemų, nes krizės šaknys buvo daugiau išorinės ir tokie žmonės, pavyzdžiui, kaip aš, kur paėmė 2002 metais būsto paskolą, mes irgi būtume nukentėję, nes būtume netekę darbų, būtų sumažėjusios pajamos ir t. t.“ – pasakojo G. Nausėda.

G. Nausėda 2000–2018 metais dirbo SEB banko vyriausiuoju ekonomistu, šiuo metu yra asocijuotas profesorius Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

Trečiadienį parlamentinį tyrimą atliekančio Seimo BFK posėdyje turėjo liudyti ir SEB grupės Baltijos tarnybos, apimančios Lietuvą, Latviją ir Estiją, mažmeninės bankininkystės vadovas Virginijus Doveika.

Jis buvo atvykęs, tačiau į posėdį vėlavo BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Be jo Seimo nariai V. Doveikos klausinėti nenorėjo, tad buvęs (2006–2009 metais) Verslo klientų ir institucijų departamento tarptautinių verslo klientų skyriaus vadovas liko neapklaustas.

S. Jakeliūnas vėliau sakė, kad pavėlavo „dėl techninių priežasčių“.

Parlamentinis tyrimas

Trečiadienį vyko devintasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.

Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.

Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.