Verslas

2018.11.13 15:54

Vengrijos prezidentas: galėtume importuoti dujas iš Lietuvos

BNS2018.11.13 15:54

Vilniuje viešintis Vengrijos prezidentas Janošas Aderis antradienį pareiškė, kad jo šalis galėtų įsigyti dujas iš Lietuvos, perkamas per suskystintųjų dujų terminalą.

„Kada Lietuva pastatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, ji žengė labai didelį žingsnį. Turime labai didelį tikslą, kad iš Šiaurės, sakykime, iš Lenkijos arba Lietuvos galėtume gauti dujas“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė J. Aderis.

Pasak jo, Vengrija taip pat laukia Kroatijos SGD terminalo statybų pabaigos.

„Mes tada galėtume pirkti dujas arba iš Šiaurės, arba iš Pietų“, – aiškino J. Aderis.

D. Grybauskaitė taip pat tvirtino, jog „Klaipėdos naftos“ valdomas SGD terminalas galėtų prisijungti sudarant galimybę Vengrijai diversifikuoti dujų šaltinius.

Pasak jos, tai sudarytų „didesnį tiekimo saugumą Vengrijai ir sumažintų jos priklausomybę nuo vienos mums žinomos šalies“.

Tokiam sumanymui įgyvendinti reikėtų, kad būtų nutiesti šiuo metu vystomi dujotiekiai tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Lenkijos ir Slovakijos. Abu šiuos projektus planuojama užbaigti 2021 metų pabaigoje.

Iki šiol daugumą dujų Vengrija importuodavo iš Rusijos, tačiau šių metų pradžioje susitarė su Rumunija dėl 15 metų sutarties, tenkinančios beveik pusę vengrų metinio dujų poreikio.

Lietuvos ir Vengrijos prezidentai taip pat sveikino augančius ekonominius šalių ryšius.

„Labai džiaugiuosi, kad per penkerius paskutinius metus mūsų dvišalė prekyba išaugo net 75 proc.“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Lietuva ir dar penkios Europos šalys rugsėjį sutarė bendradarbiauti įgyvendinant svarbius transporto projektus, tokius kaip geležinkelį „Rail Baltica“, tarptautines automagistrales „Via Baltica“ ar Vengriją kertančią „Via Carpatia“.

Dėkoja už indėlį užtikrinant saugumą

Lietuvos prezidentė taip pat dėkojo Vengrijai už indėlį užtikrinant regiono saugumą, Baltijos šalyse tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų.

BNS nuotr.

Pasak jos, Vengrija viena pirmųjų atsiuntė karių į Lietuvą po 2014 metų Krymo aneksijos, o 2015 metais iš Aviacijos bazės Šiauliuose vykdė NATO oro policijos misiją.

Šiuo metu Vengrija yra dislokavusi karius tarptautiniame NATO batalione Estijoje.

D. Grybauskaitės teigimu, vengrai oro policijos misiją iš Lietuvos turėtų atlikti ir kitąmet. Šalies vadovė tvirtino, jog Vengrija yra „ryškiai matoma saugumo srityje“.

„Vengrijos pareigos supratimas (...) yra labai akivaizdus ir aiškus“, – kalbėjo prezidentė.

Ji taip pat tvirtino, jog Lietuvos ir Vengrijos nuomonės sutampa svarstant strateginius Europos Sąjungos klausimus, tokius kaip „Brexit“ derybos ar daugiamečio ES biudžeto projektas.

Pasak prezidentės, abi šalys palaiko iniciatyvas atverti galimybes greitesniam karinių pajėgų judėjimui Europoje, taip pat atskiroms šalims bendradarbiauti saugumo srityje vadinamuosiuose PESCO projektuose.

Europos Komisija neseniai pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją dėl demokratijos vertybių ir teisinės valstybės principų varžymo. Po jos Budapeštas gali prarasti balsavimo teisę ES. Dėl to turėtų spręsti iš visų ES narių sudaryta Taryba.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai antradienį apie tai nepasisakė.