„Teltonika“ – turbūt įspūdingiausius plėtros planus šiuo metu turinti įmonių grupė Lietuvoje, į technologijų centrą Vilniuje per artimiausius dešimt metų planuojanti investuoti apie 3,7 mlrd. eurų. Tuo metu bendrovės padalinys Molėtuose jau veikia ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos pramonės ateitį. Jo vadovas Paulius Rutkauskas LRT.lt aprodė visą gamybos procesą – nuo komponentų sandėlio iki supakavimo į gaminio dėžutes.
Jau šeštus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai keliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
„Teltonikos“ Molėtų technologijų centras įsikūręs beveik 2 hektarų sklype prie pat įvažiavimo į maždaug 6 tūkst. gyventojų turintį miestelį. Moderniame pastate yra ne tik gamybos patalpos, bet ir biurai, poilsio zonos ir terasa, veikia restoranas. Ant stogo sumontuota saulės elektrinė.
Pirmajame aukšte įrengti penki gamybos skyriai: elektronikos sandėlis, plokščių montažo skyrius, testavimo skyrius, surinkimo skyrius ir mechanikos sandėlis.
Tačiau, kaip pasakojo P. Rutkauskas, prieš imantis gamybos reikia turėti „receptą“.
„Teltonikos“ komanda projektuoja ir galvoja naujus produktus. Jie kuria dokumentaciją, tai – kaip kepdamas tortą, turi žinoti receptą. Elektronikoje tas receptas yra unikalus ir labai tikslus. Įdėsi ne tai, tortas nebus toks skanus, o elektronikos gaminys tiesiog neveiks.
Mūsų R&D (angl. research and development) komanda projektuoja gaminius, o mes Molėtuose gaminame tinklo įrangą („Teltonika Networks“), tai 4G ir 5G maršrutizatoriai, komutatoriai. Taip pat gaminame elektromobilių įkrovimo stoteles („Teltonika Energy“) ir prieširdžių virpėjimą atpažįstančias išmaniąsias apyrankes („Teltonika Telemedic“). Be to, gaminame kontraktinės gamybos gaminius, kur klientai iš viso pasaulio, neturėdami gamybinių pajėgumų, nori kreiptis į mus ir mes pagaminame jų produktus.
Turėdami receptus, žinodami, kokių mums reikia detalių, užsakome iš viso pasaulio ir į šį sandėlį atsivežame. Planuojame reikiamus kiekius ir vežame iš anksto. Tada pagal planą tuos komponentus išduodame į gamybą“, – pasakojo jis.
Nepaprastas sandėlis
Gamyba „Teltonikos“ Molėtų technologijų centre prasideda nuo komponentų sandėlio.
„Kad sandėlis veiktų efektyviai, pirmieji Baltijos šalyse esame įdiegę automatines sandėliavimo sistemas. Tai yra pirmas etapas, bet planuojame sandėlį didinti dvigubai. Čia išnaudojame ne plotą, o aukštį, dirbame efektyviau. Toliau ketiname automatizuoti, kad tuos komponentus privežtų į darbo vietas, kuriose jie bus reikalingi. Elektronikos komponentų – mažesnių ar didesnių – yra daugybė“, – sakė P. Rutkauskas.
Jis prisiminė, kad kol automatinių spintų dar nebuvo, sandėlis buvo apkrautas.
„Jos veikia taip, kad gaudami komponentus nusiskanuojame, ką norime paduoti į sistemą, tada jie būna padėti į konkrečią vietą, kurioje sandėliuojami, kol mums jų prireikia. Tada sistemai duodame signalą: reikalingas komponentas „A“. Ji jį mums priveža. Žmogui nereikia vaikščioti, tą padaro robotas. Antrame etape komponentus iki reikiamos vietos jau gamyboje pristatys arba konvejeris, arba autonominis robotas. Sistema galės informuoti, kad už valandos reikės vieno ar kito komponento. Dabar matome 50 proc. automatizacijos, nuo tada, kai atsidarėme 2022 m.“ – dėstė jis.
Molėtų technologijų centras pastatytas labai greitai – per 10 mėnesių.
„Pradėjome 2022 m. sausio 7 d., o gegužės 2 d. jau buvo konstruktyvas, pastato griaučiai, bet dar nebuvo langų, įrangos, žmonių. 2022 m. spalio 22 d. šventėme iškilmingą atidarymą ir po savaitgalio, pirmadienį, išėjome dirbti. Jau daugiau nei pusantrų metų čia darbuojamės“, – sakė P. Rutkauskas.
Pašnekovas paminėjo, kad „Teltonika“ šiuo metu turi dvi gamybos vietas: vieną Vilniuje, kitą Molėtuose.
„Aišku, žmones pradėjome samdyti kur kas anksčiau. Juos vežėme mokyti į Vilnių, dabartinių kolegų darbo vietas. Turime tikslą kiekvienais metais darbuotojų skaičių padidinti 30 proc. Pradėjome su 125 žmonėmis, šiandien dirba 270“, – sakė jis.
Kaip ir su automatinėmis sandėliavimo sistemomis, taip ir kitur gamykloje iki šiol dar yra palikta vietos, kur vėliau bus montuojama papildoma įranga.
„Kai pastatas buvo priduotas, atėjome su komanda ir ruošėmės viską paleisti. Taip, po statybų būna dulkių. Tai numatėme ir suplanavome viso pastato visų vietų valymą. Įrangos dar nebuvome suinstaliavę, bet sienos, grindys – visur vyko grandiozinis valymas. Tai darė pasamdyta išorės įmonė. Tada jau įleidome žmones, pradėjome smulkiuosius darbus (patikrinti, ar sistema veikia, jungti kompiuterį, pasižiūrėti, ar visa įranga veikia ir pan.).
Išsivalius dulkes, nesinori, kad vėl jų būtų. Dėl to iš anksto nusimatėme būsimas instaliacijas. Esame iškart pasidarę visas komunikacijas, atsivedę tinklo laidus, ištraukimo, vėdinimo sistemas. Belieka tik atvežti įrangą, ją pastatyti ir prijungti, kad nereikėtų vėl gyventi dulkėse“, – sakė jis.
Dirba su PCB plokštėmis
2022 m. gamyba pradėta su dviem įrangos linijomis, o dabar jų jau keturios. Penkta SMT (angl. surface mount technology, paviršiaus montavimo technologijos) linija turėtų atsirasti rugsėjį, o šiek tiek vėliau – ir paskutinė, šeštoji.
„Kai viskas bus užpildyta, Molėtuose dirbs apie 500 darbuotojų ir gaminsime apie 0,5 mln. gaminių. Dabar gaminame arti 200 tūkst. per mėnesį. Kaip „Teltonika“ gamina Molėtuose, iš esmės panašiai gamina visas pasaulis. Skirtis gali įranga, gamintojai, bet čia turime pačią naujausią vokišką ir japonišką įrangą.
Kai viskas bus užpildyta, Molėtuose dirbs apie 500 darbuotojų ir gaminsime apie 0,5 mln. gaminių.
„Teltonikos“ inžinieriai, kurdami naują gaminį, turi tai padaryti nuo pamatų. PCB (angl. printed circuit board, spausdintinio montažo plokštė) atlieka visų komponentų sujungimo vaidmenį. Anksčiau lempiniai televizoriai būdavo laidais sujungti, bet kadangi viskas mažėja, dabar elektronika yra lituojama ant PCB. Jos gali būti viengubo arba dvigubo montažo (pas mus daugiausiai dvigubo).
Suprojektuojame, kiek maksimaliai gaminių telpa ant vienos PCB plokštės, pavyzdžiui, šeši. Tada gaminame iškart ne vieną, o šešis – tam, kad gamyba būtų efektyvi ir būtume konkurencingi rinkoje“, – pasakojo P. Rutkauskas.
Dirbant su PCB naudojamas varis, paauksuoti kontaktai, stiklo pluoštas, klijai, apsauginis lakas.
„Po to čia tepama pasta, ant kurios statomi komponentai. Vėliau juos veikiant temparatūroms azoto aplinkoje sulituojame. Atsiranda sujungimai, o gaminys vėliau gali būti programuojamas, testuojamas, renkamas ir parduodamas.
Bet pagrindas yra plokštė. Molėtuose turime savo lazerį, patys galime išsipjauti reikalingus trafaretus, esame lankstūs. Seniau tai pirkdavome, bet užsakymai užtrunka laiko. Per tuos trafaretus tepame pastą. Kiekviena PCB plokštė yra išgraviruojama lazeriu, taip suteikiant jai atsekamumą. Kaip žmogus turi unikalų asmens kodą, taip kiekvienas mūsų gaminys turi operacinį numerį. Vėliau kiekviena atliekama operacija yra įvedama į mūsų vidines sistemas. Turime atsekamumą, kada, su kokia įranga, kokia operacija, kokio žmogaus buvo atlikta.
Speciali įranga patikrina, ar lydmetalio bešvinė pasta yra užtepta tiksliai ir kokybiškai, o tada kiekvienas robotas atlieka savo darbą. Mes ruošdami įrangą turime receptą ir kiekvienam moduliui skiriame užduotį. Įranga žino, ką žmogus turi paduoti, kokį komponentą. Tada jie važiuoja į „pečių“, kur azoto aplinkoje, veikiant temperatūrai, lydmetalis išsilydo, vėliau vėsinasi ir atsiranda litavimo taškai, kontaktai. Dar vienas etapas yra automatinė vizualinė patikra, kur tikslios kameros fotografuoja visą gaminį ir lygina nuokrypius pagal IPC (angl. Institute of Printed Circuits) standartą. Jei viskas gerai, einame į kitus etapus“, – aiškino „Teltonikos“ Molėtų technologijų centro vadovas.
Jis dar paminėjo, jog visose patalpose yra kontroliuojama temperatūra ir drėgmė, be to, gamyboje nenaudojama kiniška įranga.
Testuoja 100 proc.
P. Rutkauskas toliau pasakojo, kad sulituota PCB į gaminio korpusą dedama tik ją ištestavus. Be to, savo padalinyje jie turi ir modernią lakavimo įrangą.
„Dalis klientų turi projektus, pagal kuriuos produktus reikia padengti laku. Tie gaminiai yra naudojami drėgnose sąlygose, galbūt lauke. Rašome lakavimo programas. Tada naudojame UV (ultravioletininį) laką, panašiai kaip merginos naudoja nagams ir įkiša į UV lempas, kad sustingtų. Mes nukopijavome (juokauja – LRT.lt). Pašvietus su UV spektru, matyti, kad lakas yra, nes šiaip jis yra bespalvis“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, jog „Teltonika“ testuoja 100 proc. savo produktų.
„Testavimo metu gaminį patikriname funkciškai – kad klientai gautų veikiantį gaminį. Mes gaminį užprogramuojame, įrašome firmware (angl. programinę įrangą), per testavimo mazgus užduodame labai daug klausimų (kokia įtampa, kokia srovė, ar matai bluetooth, Wi-Fi (belaidį ryšį), prisijunk, atsijunk). Jei atsakymai tinka, jis laikomas perėjęs testavimą. Jei bent vieno klausimo neatsakytų, mes jį čia vietoje galime pataisyti.
„Teltonikoje“ kurdami gaminius, turime suprojektuoti ir testavimo stendus. Taip pat yra rankinės testavimo vietos. Jei kiekiai auga, galime testuoti ir su robotinėmis sistemomis. Matuojame tokį rodiklį internal repair rate (angl. vidinio remonto dažnis). Jis šiuo metu yra mažiau nei 0,8 proc. Dar yra rodiklis FPY (angl. first-pass yield) – kiek iš pirmo karto gaminiai pereina per visas operacijas, nesustoję dėl trikdžių. Šiandien šis rodiklis yra 96 proc. O remonto skyrius pas mus nedidukas. Jei reikia pakeisti kokį nors brokuotą komponentą, turime visą įrangą, inžinierius vietoje“, – sakė jis.
Tada surenka
„Teltonikos“ Molėtų technologijų centre PCB plokštes į dalis padalina robotinės sistemos. Pavyzdžiui, jei gaminys yra iš dviejų plokščių, robotinė sistema jas sujungia ir deda į padėklą, kuris toliau bus surinktas.
„Surinkti pateikiami elektronikos pusgaminiai. Robotas paima mechanikos plastiko detales ir surenka. Šias dalis liejamės patys Vilniuje, kur turime plastiko liejimo įrangą. Beje, 2025 m. rudenį Vilniuje jau turėsime tam skirtą gamyklą, kur galėsime didžiąją dalį komponentų išsilieti patys. Liepą buvo įkasta laiko kapsulė ir oficialiai pradėtos statybos plastiko ir mechanikos komponentų gamyklos statybos.
Taigi, surinkus į korpusą, yra susukami varžtai, lazeris išgraviruoja gaminio informaciją ir tada važiuoja į komplektavimą. Gali būti amerikietiškas, australietiškas ar kitoks maitinimo šaltinis, dvi–trys antenos, susideda instrukcijos ir dėžutė užsidaro. Tiek iš rankinių darbo vietų, tiek iš robotinių sistemų važiuoja konvejeriu iki pakavimo roboto, kuris supakuoja į logistinę dėžę. Tada jau važiuoja iki paletavimo roboto“, – pasakojo P. Rutkauskas.
Jis pastebėjo, jog „Teltonika“ dirba „verslas verslui“ principu.
„Mes parduodame ne privatiems klientams, o kitoms įmonėms, integratoriams, o jie jau parduoda galutiniam klientui. Ant gaminių yra „Teltonikos“ logotipai, yra prekės ženklas. Tai tie, kas perka, žino, kad perka „Teltonikos“ produkciją“, – pridūrė jis.
Tik apie 1 proc. „Teltonikos“ produkcijos lieka Lietuvoje. Visa kita keliauja į užsienį, kur veikia per 30 bendrovės biurų.
„Pavyzdžiui, mūsų gaminiai yra integruojami į transporto stebėjimo sistemas. Lenkijoje mūsų gaminiai naudojami kelių mokesčiams. Į 5G įjungia ir kameras, internetą. Dar yra oro uostai, paštomatai, bankomatai – visose sistemose reikia interneto, tai atlieka mūsų gaminiai.
Yra oro uostai, paštomatai, bankomatai – visose sistemose reikia interneto, tai atlieka mūsų gaminiai
Dar vienas gaminys – „Teltonikos“ suprojektuotas medicininis prietaisas, skirtas įkrauti klausos aparatus. „Teltonika EMS“ (angl. electronics manufacturing services, elektronikos gamybos paslaugos) jį sukūrė, bet tai kliento produktas. Tai vadiname original design manufacturing (angl. originalaus dizaino gamyba). Kada klientas turi viziją, bet neturi inžinerinio resurso, mūsų komanda suprojektuoja jį, suderina techninius reikalavimus, vėliau jį ir pagaminame. Klientui belieka džiaugtis pelnu“, – pasakojo P. Rutkauskas.
Išveža kartą per dieną
„Teltonikos“ sandėlyje už surinkimo skyriaus taip pat dirba robotas – paletavimo.
„Nereikia žmogui dėti dėžių ant paletės. Deda iki logistinio aukščio, tada belieka tuos gaminius išvežti. Kartą per dieną pagamintą produkciją išvežame į „Teltonikos“ centrinį sandėlį, o iš ten siunčiame į beveik visą pasaulį. Siuntoms naudojamas oro transportas, žemės, jūrų transportas. Priklausomai, į kurią šalį siųsti reikia. Lygiai taip pat mes perkame produkciją, kuri atvežta traukiniais, laivais. Priklausomai nuo to reikia planuoti, nes skirtingi pristatymo laikai“, – apie logistinę veiklos pusę pasakojo P. Rutkauskas.
Pastebėjus, kad produkcijos dėžės nėra itin didelės, pašnekovas sutiko, jog apskritai vyrauja mažėjimo tendencija.
„Elektronika eina to link. Bet šiems produktams, kurie montuojami, pavyzdžiui, į paštomatus ar patalpose, nėra tikslo įdėti į labai ribotą plotą. Gaminys yra optimalaus dydžio. Transporte galbūt tos vietos yra mažiau, reikia sumontuoti, kad įranga tilptų.
Bet, pavyzdžiui, „Teltonika Telemedic“ gaminys „Teltoheart“ yra gana mažas, detalės smulkios. Į apyrankės dydžio korpusą, kuri yra išmanau laikrodžio dydžio, sudėti elektroniką, baterijas. Aišku, tuos iššūkius sprendžia projektavimo komanda“, – kalbėjo P. Rutkauskas.
Jo teigimu, gamybininkams visi gaminiai yra įdomus.
„Svarbiausia pagaminti kokybiškai ir laiku. Žinoma, vieni yra paprastesni, mažiau komponentų. Iš įdomesnių ar sudėtingesnių – kuo smulkesni komponentai, kuo jų daugiau, tuo sudėtingiau. Vienas tokių projektų šiemet buvo dangaus kūnų (planetų) stebėjimo kameros. Portugalijoje nepavyko tam klientui pasigaminti kokybiškai, buvo itin brangūs gaminiai. Vokietijoje net neapsiėmė to projekto tie, į kuriuos kreipėsi. O mažame miestuke Molėtuose pagaminome tas kameras. Dabar klientas labai patenkintas, džiaugiasi, didina užsakymus“, – prisiminė jis.
Apskritai „Teltonikos“ pasiūloje turi per 100 gaminių.
Planuoja įspūdingas investicijas
„Teltonikos“ įmonių grupę sudaro skirtingose verslo srityse veikiančios bendrovės: „Teltonika Telematics“, „Teltonika Networks“, „Teltonika Energy“, „Teltonika Telemedic“ ir „Teltonika EMS“.
Molėtų technologijos centras yra „Teltonika EMS“ dalis.
„Telematics“ produktai gaminami Vilniaus gamykloje: tai yra transporto stebėjimo sistemos. „Networks“ kuria tinklo įrangą, kurią gaminame Molėtuose (3G, 4G, 5G maršrutizatoriai, komutatoriai). „Energy“ siūlo EVC (angl. electric vehicles chargers, elektrinių transporto priemonių įkroviklius), kurie irgi gaminami čia, Molėtuose. „Telemedic“ apyrankės taip pat gaminamos čia.
Šios apyrankės yra aktualiausios žmonėms, kurie turi širdies ritmo sutrikimų. Tai prietaisas, kurį užsidedi ant rankos ir nešioji kaip laikrodį. Jei apyrankė užfiksuoja širdies ritmo sutrikimą, praneša, kad laikas pasidaryti kardiogramą. Ji įsirašo, o tada ją reikia persiųsti gydytojui arba ligoninei, kurios pacientas esi“, – pasakojo P. Rutkauskas.
Beje, EMS pagal darbuotojų skaičių yra didžiausia „Teltonikos“ grupės įmonė. Tiesa, pagal įtaką grupės finansinei būklei pagrindiniai centrai yra „Telematics“ ir „Networks“.
„Teltonika“ įkurta 1998 m. Šiandien visame pasaulyje turi 2,6 tūkst. darbuotojų, per 30 biurų visame pasaulyje (Torontas, Dalasas, Meksikas, Honkongas, Tokijas ir t. t.). Lietuvoje veikia centrinis biuras, o gaminiai gaminami tik Lietuvoje. Kitur yra pardavimų ir techninio palaikymo komandos.
„Telemedic“ ir „Energy“ kol kas yra labiau startuolių stadijos. Jos buvo įkurtos prieš trejus metus. Per visą istoriją „Teltonika“ yra pagaminusi beveik 30 mln. gaminių. Pernai „Teltonika EMS“ gamyba siekė 6 mln. produktų, turėjo 8 veikiančias SMT linijas. Bendras gamybos plotas 19 tūkst. kv. metrų. Kitais metais, kai atsidarysime dar vieną gamyklą Liepkalnyje, gamybos ploto bus dvigubai daugiau nei dabar“, – sakė P. Rutkauskas.
Jis pažymėjo, jog „Teltonikos“ grupė siekia nuoseklaus augimo. 2023 m. pelnas siekė 45,7 mln. eurų, buvo 2550 darbuotojų, veikė 21 valstybėje. 2024 m. tikslas yra apie 70 mln. eurų pelnas, 3200 darbuotojų ir 30 valstybių. Konsoliduota apyvarta pernai sudarė 294 mln. eurų, šiemet turėtų siekti apie 400 mln. eurų.
Tuo metu artimiausių 10 metų augimo tikslai yra apie 8 tūkst. darbuotojų Lietuvoje (6 tūkst. Vilniuje, 500 Molėtuose, 1 tūkst. Kaune, kiti užsienyje), apie 15 tūkst. darbuotojų užsienyje (norima, kad produktų kūrimas ir gamyba būtų Lietuvoje, o pardavimas ir aptarnavimas užsienio rinkose), 4 mlrd. eurų apyvarta.
P. Rutkauskas pastebėjo, jog šiuo metu apie 60 proc. pardavimų sudaro Europa, 40 proc. likęs pasaulis. „Ilgalaikėje perspektyvoje yra noras, kad ta proporcija apsiverstų, kad paaugtume Azijoje ir kitose rinkose už Europos“, – sakė jis.
„Teltonika“ yra suplanavusi apie 3,7 mlrd. eurų investicijų į dešimt projektų per artimiausius 10 metų.
„Didžiausios investicijos į technologijų parką Vilniuje. „Teltonika High Tech Hill“ jau yra dabar veikianti EMS gamykla. Turėtų atsirasti dar viena EMS gamykla, taip pat – PCB, plastiko gamyklos. Yra planuojamas lustų gamybos kompleksas, galios modulių gamybos kompleksas, sandėliai, duomenų centras, parkingas, prekybos centras“, – vardijo P. Rutkauskas.
„Dalis projektų yra finansuojama iš uždirbto pelno, dalis yra skolinamasi, pavyzdžiui, iš „Swedbank“ ar SEB bankų. Buvo ir Europos investicijų bankas suteikęs paskolą prieš kelerius metus. Tiesa, dėl Kauno kol kas tikslių planų nėra, svarstoma apie gamybą, didesnį biurą“, – pakomentavo pašnekovas.
Vis dar ieško darbuotojų
P. Rutkauskas teigė, kad „Teltonika“ veiklą Molėtuose pradėjo norėdama sukurti naujų gerai apmokamų darbo vietų.
„Daug metų čia nebuvo naujų verslų. Mūsų įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys yra kilęs iš Molėtų krašto ir jis nusprendė investuoti čia, padėti savo gimtajam kraštui. Visa tai pavyko įgyvendinti per 10 mėn. Šiandien čia dirba 190 vietinių molėtiškių. Žinoma, yra iš gretimų regionų, 35 žmonės iš Utenos, kiti atvyksta iš Ukmergės, netgi Kupiškio, Pabradės, Vilniaus“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad statydami technologijų centrą Molėtuose, žinojo, jog čia nebus tiek specialistų, kiek jų reikės.
„Dėl to įkūrėme „Teltonikos“ akademiją ir pradėjome ugdyti žmones. Vedėme pokalbius pagal samdos planą. Vežėme juos mokyti į Vilnių. Dabar naujokai jau mokosi Molėtuose. Jiems yra lengviau. O prieš tai veždavome į Vilnių. Beje, tas laikas, kurį praleisdavo kelyje, buvo įskaičiuojamas į darbo laiką su užmokesčiu.
Kalbant apie atlyginimus, tos pačios specialybės ir pozicijos darbuotojas uždirba ir Vilniuje, ir Molėtuose tiek pat. Žmogaus pasirinkimas, kur jis nori gyventi. Šiaip regionuose atlyginimai yra šiek tiek mažesni, bet mes nekonkuruojame su jais, mokame vilnietiškus atlyginimus“, – teigė P. Rutkauskas.
„Sodros“ duomenimis, rugpjūčio 5 d. „Teltonika EMS“ iš viso turėjo 811 darbuotojų, kuriems birželį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2416,25 euro (apie 1478 eurai į rankas).
P. Rutkauskas sutiko, kad gamyba Molėtuose yra ir tam tikras rizikų valdymas, nes skirtingose lokacijose gaminti saugiau.
„Bet pagrindinė priežastis buvo pagalba kraštui. Pokyčiai Molėtuose yra labai teigiami, mieste pastatytas naujas daugiabutis, daugėja gyventojų. Žmonės grįžta iš didmiesčių, emigracijos“, – apibendrino jis.
P. Rutkauskas pats yra vilnietis, bet netrukus persikraustys į Molėtus.
„Jau projektuojuosi namus Molėtuose ir su žmona nekantraujame, kada pasistatysime būstą, planuojame persikelti. Esame gamtos mėgėjai“, – apie ežerų kraštu vadinamus Molėtus sakė jis.
