Verslas

2018.11.07 11:45

N. Mačiulis krizės tyrime: Lietuva 2009 metais iškrito iš medžio

Periodą po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina lipimu į medį, iš kurio šalis iškrito per 2009 metų pasaulinę finansų krizę.

„Kalbant apie bankų vaidmenį, sakyčiau, kad Lietuva, Latvija ir Estija ne į gilią duobę įkrito, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo įlipti 2006–2007 metais.

Tuomet ir visas periodas nuo įstojimo į Europos Sąjungą buvo grįstas neracionaliais lūkesčiais, visų rinkos dalyvių, tiek iš pasiūlos, tiek iš paklausos pusės. Vietoje to, kad ekonomika vystytųsi nuosaikiu tempu, šiek tiek atitrūko nuo savo potencialo.

Tą atitrūkimą galime vadinti lipimu į medį. Aišku, kažkas paskolino kopėčias, kažkas jas palaikė, kažkas paragino lipti, kažkas stovėjo šone ir nieko nesakė. Lietuva turėjo grįžti į potencialaus augimo kelią ir tai padarė 2009 metais“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariams aiškino jis.

BFK vykdomame parlamentiniame 2009–2010 metų krizės tyrime liudijęs N. Mačiulis sakė, kad pagrindinis krizę sukėlęs veiksnys buvo JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ bankrotas, kuris nuvilnijo per visą pasaulį.

„Klausimas, koks buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažeidžiamumas. Lietuvos buvo didesnis, nes faktinis BVP labiau viršijo potencialų“, – sakė ekonomistas.

Prasidedant posėdžiui N. Mačiulis priminė, kad „Swedbank“ ir apskritai bankų sistemoje dirbti pradėjo 2010 metų rugsėjį.

„Krizės metu dirbau universitete docentu. Natūralu, kaip ekonomistas stebėjau tuos reiškinius ir galiu vertinti tiek dabartinį, tiek praėjusio ekonominio ciklo vystymąsi“, – sakė N. Mačiulis.

Jis taip pat paaiškino, kad šiuo metu pagrindinė jo funkcija „Swedbank“ yra makroekonominė Lietuvos, jos eksporto rinkų ir pasaulio analizė.

„Mano pateikiama analizė vienoda tiek visuomenei, tiek banko viduje, tiek jo klientams“, – tvirtino jis.

Kalbos apie krizę – pagrįstos

N. Mačiulis Seimo nariams pakomentavo ir šiandienos aktualijas.

„Kaip ir visos krizės Lietuvoje, taip ir sekanti prasidės nuo išorės šoko. Buvo Rusijos krizė, tada pasaulinė finansų krizė. Mes nuolat vertiname ne tik Lietuvos rodiklius, bet ir veiksnius, kurie galėtų sukelti nuosmukį Lietuvoje.

BNS nuotr.

Kalbų apie krizę yra ne veltui, nes ją sukelti galinčių veiksnių yra nemažai. Pavyzdžiui, JAV ir Kinijos prekybos karas, Italijos nenoras mažinti fiskalinį deficitą, kuris gali destabilizuoti euro zoną. Matome, kad besivystančiose rinkose yra pažeidžiamų valstybių, pavyzdžiui, Argentina.

Tačiau vertinant Lietuvos struktūrinius rodiklius, pavyzdžiui, būsto įperkamumą, kredito portfelio augimą, valstybės finansus, nematome, kodėl net ir pakankamai stiprus išorės šokas sukeltų ženklų nuosmukį Lietuvoje“, – sakė jis.

Parlamentinis tyrimas

Trečiadienį vyko aštuntasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.

Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.

Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.