Šią savaitę praūžusi audra be elektros paliko apie 300 tūkst. vartotojų, daliai jų elektros tiekimas atkurtas netrukus, bet keliasdešimt tūkstančių be elektros turės gyventi iki šeštadienio. „Vyksta intensyvūs darbai, šiandien taip pat aktyviai bus šalinami gedimai. Per šiandien nepavyks visko padaryti. Dedame visas pastangas, kad atkurtume tiekimą į visus namus“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila.
Kai kurie gyventojai galės gauti kompensaciją
Pasak ESO vadovo, šiuo metu elektros tiekimui atkurti skirti maksimalūs pajėgumai, o tie vartotojai, kuriems elektros tiekimą atkurti užtruko, galės pretenduoti į kompensaciją.
„Kompensacijas numato reguliavimas – yra nustatyti terminai, per kiek laiko neatkūrus elektros tiekimo operatorius moka kompensacijas. Šiandieną kompensacijų mes neskaičiuojame ir nevertiname, bet noriu visus užtikrinti, kad, pasibaigus laikotarpiui ir atkūrus elektros tiekimą, per 45 dienas operatorius informuos klientus, ar jiems priklauso kompensacijos“, – aiškina R. Radvila.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, šiuo metu užtikrinama būtinoji pagalba žmonėms, gyvenantiems nuošalesnėse vietose, ir tiems, kurie patys negali pasirūpinti maisto atsargomis.
„Mūsų tikslas yra užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų valymą. Kur yra centrinis vandentiekis, vežiojame generatorius, prijungiame gręžinius, kad jie veiktų. Fiksuojame pranešimus iš žmonių – dažniausiai tai medžių šalinimas nuo kelių. Yra gyvenviečių, kur telefono ryšio nebėra, parduotuvės uždarytos, todėl jei bus poreikis atvežti maisto, mūsų Socialinės paramos centras yra pasiruošęs reaguoti“, – sako V. Kondratovičius.
Požeminių elektros kabelių tiesimas, anot ESO vadovo, mažintų per audras patiriamus elektros tiekimo sutrikimus, tačiau sparčiau plėsti elektros tinklus po žeme trukdo nepakankamas darbuotojų skaičius.
„Šiuo metu tai galėtų kainuoti 6 milijardus eurų, tačiau skaičiai nėra viskas. Mes turime turėti pakankamus resursus – ne tik ESO, bet ir viso energetikos sektoriaus, rangovų pajėgumus atlikti tokius darbus. Šiandien 30 proc. tinklo turime sukabeliuoto ir kiekvienais metais apie 2 000 kilometrų tinklo sukabeliuojame. Kabeliavimo prioritetai – miškingos vietovės ir klientų skaičius. Mes kabeliuojame tinklą nuo tų vietų, kur yra daugiausia paveiktų klientų, ir tose vietose, kur yra didžiausia augmenijos įtaka tinklui“, – dėsto R. Radvila.
Požeminis elektros tinklų tiesimas – ne išeitis?
Vis dėlto energetikos viceministrė Inga Žilienė pabrėžia, kad tinklų tiesimas po žeme – ne išeitis, todėl siūloma šalinti pavojingose zonose esančius medžius.
„Žiūrint į priemones, kas galėtų suvaldyti tokių stichinių nelaimių padarinius, tai yra kabeliavimas ir pavojingų medžių šalia oro linijų šalinimas. Po 2021 metų stichijos „Laura“ buvo įteisintas reglamentavimas, kad būtų galima šalinti pavojingus medžius oro linijų zonose. Stichijos padariniai dėl to yra mažesni, nei kad buvo 2021 metais.
Kita priemonė – išmanaus tinklo valdymo sprendinių diegimas, tai leistų greičiau identifikuoti elektros tiekimo nutrūkimus ir labai aiškiai žinoti, į kurią vietą reikia vykti, kur įvyko gedimas. Iš valstybės biudžeto lėšų neskiriama, yra skiriama tik Europos Sąjungos parama, tačiau ta suma nėra didelė – 82 milijonai eurų išmaniesiems elementams diegti ir tinklo pajėgumams didinti. Mes turime žiūrėti, kokie bus rangovų pajėgumai, pinigų bus daugiau, bet turime ribotą skaičių energetikų“, – aiškina ekspertė.
Pasak I. Žilienės, ne visose vietovėse įmanoma įrengti požeminius elektros tinklus dėl kasimo darbų ir požeminių struktūrų.
„Nutiesti kabelinį tinklą ne visur įmanoma, nes yra kasimo žemė, atliekami kasimo darbai, kitose teritorijose yra požeminė struktūra, kur būtų sudėtinga tuos kabelius nutiesti. Vertinamas optimaliausias variantas, kad sumažėtų įtrūkimų ir kad kaštai būtų priimtini vartotojui“, – teigia energetikos viceministrė.
Pašnekovė ragina toliau nuo miesto gyvenančius žmones pasirūpinti elektros generatoriais.
„Šiuo metu nėra numatyta jokia parama dėl generatorių skyrimo, nes, kalbant apie ES paramą, prioritetai yra skiriami žaliajai energetikai – saulės elektrinėms, baterijoms ir kitiems sprendiniams. Apie generatorius verta pagalvoti žmonėms, kurie turi vaikų, namai yra nutolę, kai yra tokių stichinių nelaimių“, – pabrėžia I. Žilienė.
Šiuo metu, pasak ESO vadovo, prie elektros tiekimo atkūrimo dirba 240 brigadų ir 1 000 energetikos specialistų.
„Mes skaičiuojame ne tik ESO darbuotojus, bet visus Lietuvos energetikus. Pajėgumai yra maksimalūs, kai kurie darbuotojai buvo perprofiliuoti. Papildomai bendraujame su kolegomis iš Latvijos dėl pagalbos“, – teigia R. Radvila.
Viso pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
