Grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami ištirti valdančiųjų priimtą atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo atitikimą Konstitucijai. Parlamentarai pabrėžia, jog įstatymo nuostatomis siekiama kvestionuoti šiuo metu jau vykdomus atliekų deginimo įrenginių projektus, pavedant vyriausybei nustatyti naujus apribojimus (20 km atstumas nuo gyvenamosios teritorijos) iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtoms statyti atliekų deginimo jėgainėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Parlamentarai pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kaip įstatyme suformuluotas draudimas statyti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektus (t. y. nustatomas atstumas ir apibrėžiama „gyvenamosios teritorijos“ sąvoka), darytina išvada, kad šiuo draudimu yra neproporcingai ribojama ar net paneigiama pačios teisės vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su atliekų deginimu energijai gaminti, esmė, nes įtvirtinti kriterijai suformuluoti taip, kad, įvertinus Lietuvos gyventojų tankumą bei pasiskirstymą šalyje, statyti tokius objektus būtų praktiškai neįmanoma visoje šalies teritorijoje.
Kreipimesi akcentuojama, jog minėtas priimtas atliekų tvarkymo straipsnių pakeitimo įstatymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui – Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalis nurodo, jog Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Prezidentas, taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.
Šiuo atveju vyriausybei suteikiami įgaliojimai taikyti įstatymą vadovaujantis neapibrėžtu kriterijumi. Nustačius tokį teisinį reguliavimą pažeisti konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas.
Kreipimesi parlamentarai teigia, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą pažymėta, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, tačiau neįgyvendinus modernių atliekų deginimo jėgainių projektų pagrindinis atliekų tvarkymo būdas Lietuvoje ir toliau išlieka jų šalinimas sąvartynuose – pats taršiausias būdas, žalingas kiekvieno gyventojo sveikatai, jis daro neigiamą poveikį gruntiniams vandenims, dirvožemiui, teršia orą.
Kartu pažymima, jog į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus jau padarytos didelės finansinės investicijos. Sustabdžius šiuo metu vykdomus projektus, valstybė patirtų ne tik šimtamilijoninių finansinių nuostolių, didžiulių nuostolių patirtų ir Lietuvos gyventojai – padidėtų šildymo kainos, dėl augančio atliekų šalinimo sąvartynuose kiekio didėtų aplinkos tarša.
Kreipimąsi į Konstitucinį teismą pasirašė nariai iš Seimo TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų frakcijų ir Socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius.
