Verslas

2018.11.04 21:38

Vyriausybės kovą su kainomis įvertino ekonomistai kandidatai į prezidentus

Irma Janauskaitė, Izabelė Pukėnaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.11.04 21:38

Dar vasarą Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti, kad vyriausybė svarsto imtis priemonių, kurios neleistų kilti maisto ir paslaugų kainoms. Jau tada ekonomistai perspėjo, kad vyriausybė neturi galių reguliuoti kainų. Tačiau premjero tai neatvėsino ir šią savaitę jis pažadėjo, kad lapkričio 12 d. visi pamatys, kaip bus siekiama mažesnių kainų Lietuvoje. 

Kainų mažinimo planu skambiai vadinamas galimų priemonių paketas stambiesiems prekybininkams suvaldyti, smulkiesiems – paskatinti, o pirkėjams labiau apginti, ekonomistų, dalyvaujančių prezidento rinkimuose, akimis nesuveiks. Nes imamasi esą ne to, ko derėtų vyriausybės vadovui. Gitanas Nausėda S. Skvernelio užmojus vadina parodomąja akcija, Ingrida Šimonytė – prieštaromis, o Aušra Maldeikienė – neproduktyviu keliu.

Besipučiančiomis kainomis lietuviai skundžiasi labiausiai visoje Europos Sąjungoje. „Eurobarometro“ tyrime du trečdaliai (65 proc.) Lietuvos gyventojų pasakė, kad kainos – didžiausia problema. ES taip manančių – mažiau nei penktadalis (17 proc.). 

Premjeras dar rugpjūtį pradėjo kalbėti, kad vyriausybė nebus pasyvi tokios situacijos stebėtoja. Po mėnesio – rugsėjį – pasirodė planas, kaip vyriausybė ketina pasiekti, kad maistui išleidžiama gyventojų pajamų dalis mažėtų.

„Man visa šita situacija primena pasiruošimą rinkimams ir pirmų idėjų išmetimą, o dabar reikia kažkaip suktis, galvoti, kaip vykdyti tuos pažadus, kuriuos sudėliojo į priemonių planą“, – aiškino mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas.

BNS nuotr.

Į viešumą nutekėjusios ar nutekintos galimos priemonės, tarp kurių, pavyzdžiui, buvo noras apriboti stambiųjų prekybos tinklų pelnus, ekspertų iškart sukritikuotos ir jų neliko. Ministrams pavesta rengti, anot premjero, konkrečius siūlymus, kurie virstų teisės aktais. Ir didžioji dalis jų – jau ant premjero stalo.

„Kaip ir planuota, paketas pasiekė vyriausybę. Yra ir konkretūs įstatymai, ir poįstatyminiai aktai. Pirmiausia [...] yra siūlymai žymiai mažinti biurokratinę naštą smulkiems verslams, stipinti valstybės institucijas, labiau ginti vartotojus, didinti konkurenciją, skatinti ir skaidrinti santykius tarp prekybos tinklų ir tiekėjų“, – vardijo ministras pirmininkas. 

Dar nepaskelbusio, ar sieks prezidento posto, S. Skvernelio inicijuotą kainų mažinimo vajų vertina ekonomistai, dalyvaujantys prezidento rinkimuose. G. Nausėda, I. Šimonytė ir A. Maldeikienė sako – noras greitai kainas suvaldyti – beviltiškas, išskyrus vieną perspektyvią veiksmų kryptį – konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje didinimą. To esą tikrai reikia, nes per du dešimtmečius pridaryta politinių klaidų, dėl kurių smulkiojo verslo praktiškai nelikę. Bet ir čia esą reikia platesnio požiūrio, nei turi premjeras. Ir laiko.

„Smulkusis verslas – tai ne vajus, kurį galima organizuoti dėl to, kad tuo metu visuomenės dėmesys yra nukreiptas į kainas. Smulkusis verslas – tai yra darbo vietos patiems žmonėms, tai yra ir geresnė socialinė padėtis, ypač mūsų regionuose. Ir būtų labai gaila, jeigu, praėjus šitam visuomenės dėmesiui po to ateis nauji finansiniai metai ir smulkusis verslas pamatys, kad neva jisai buvo labai pageidaujamas, bet mokesčių našta nuo sausio 1 d. jam didėja“, – komentavo G. Nausėda.

„Tarkim, didesnė konkurencija, faktas, kad tikrai gali suvaldyti kainų augimą arba galbūt atskirais atvejais tas kainas ir sumažinti. Tačiau reikia tiesiai šviesiai žmonėms sakyti, kad tokie sprendimai niekada nebūna greiti. Niekada labai greitai neateis į Lietuvos rinką kokie nors nauji žaidėjai, ypač, jeigu valdžia kita ranka tuos pačius rinkos dalyvius gąsdina visokiausiais savo veiksmais, prievaizdais, baudomis, sankcijomis ir t. t.“ – kalbėjo I. Šimonytė.

I. Šimonytė, E. Blaževič/LRT nuotr.

„Priežastis, kodėl mūsų kainos daugeliui žmonių yra tokios baisios ir neįveikiamos, yra labai paprasta – didelė pajamų nelygybė ir ypač tragiška pajamų nelygybė būtent tame sektoriuje, už kurį atsakingas ponas Skvernelis – jis  yra viešojo sektoriaus darbdavys. S. Skvernelio ministrų kabinetas yra tas darbdavys, kuris labiausia nekenčia savo darbuotojų. Nes už ypač aukštos kvalifikacijos darbą moka 600 eurų“, – sakė A. Maldeikienė. 

A. Maldeikienė vyriausybei siūlo imtis savo pačios reguliuojamų kainų mažinimo – šildymo, dujų, elektros.

I. Šimonytė sako, kad S. Skvernelis turėtų žiūrėti į tuos, kieno menkos pajamos menkos, nes yra fiksuotos ir priklauso nuo vyriausybės.

G. Nausėda kaip galimą realų poveikį kainoms suvaldyti visų pirma siūlo mažinti smulkiųjų verslininkų mokesčių naštą ir atsisakyti privataus verslo numatomos sutarčių kontrolės.

„Kištis į tinklų ir teikėjų sutartis – beviltiškas reikalas dėl vienos labai paprastos priežasties – privatus verslas visada eis žingsniu priekyje. Tokios kontrolės atims aibę laiko biurokratams, galbūt jie susiras darbą, o galbūt kažkuo ir džiaugsis, bet galiausiai šitos papildomos sąnaudos verslui, kuris bus, aišku, įtrauktas į šitas operacijas, guls ant vartotojų pečių“, – prognozavo ekonomistas.

G. Nausėda, E. Genio/LRT nuotr.

„Siūlyčiau žiūrėti į skaudžiausias problemas o jos yra, kai kalbame apie tas visuomenės grupes, kurioms sunku susidoroti su faktu, kad kainos didėja. Todėl, kad tai sėkmingajai mūsų visuomenės daliai iš tikrųjų 2 ar 2,7 proc. infliacija nekelia labai didelės įtampos, daug didesnę įtampą ji kelia tiems, kurie gauna fiksuotas pajamas. Ir todėl vyriausybė turėtų vis dėlto daugiau dėmesio kreipti į tai, kaip sekasi biudžetinio sektoriaus darbuotojams, kaip sekasi pensininkams“, – vardijo galima konservatorių kandidatė į prezidentus.

 „Norėčiau būti neteisi ir norėčiau, kad jam pasisektų. Esu tarp tų žmonių, kuriems kainos tikrai yra labai sunki našta, bet man sunkiausia našta yra tos kainos, už kurias tas pats Seimas ir atsakingas. Tai yra šildymo kainos ir t. t., kurias valstybė turėtų būdų reguliuoti“, – pabrėžė A. Maldeikienė. 

A. Maldeikienė, E. Genio/LRT nuotr.

O kainos kitąmet, sako ekonomistai, priešingai nei nori vyriausybė, gali kilti, nes brangsta energetiniai ištekliai. Be to, pati valdžia kelia minimalią algą.

Žmonės Pasvalio rajono parduotuvėje apie kainas sako, kad trūksta žodžių.

„Gal mūsų valdžia į tą žmogų ne visai atsižvelgia. Ne visai supranta. Jie ten aukštai sėdi, jų algos didelės“, – svarstė Zina. 

„Čia Lietuva. Lietuvoj gyvenam – mažai moka, kainos didėja, atlyginimas mažas. Tą galiu pasakyti“, – sakė Vaidas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt