Verslas

2018.10.31 19:31

Lietuva pasauliniame „Doing Business 2019“ reitinge pakilo į 14 vietą

LRT.lt 2018.10.31 19:31

Pasaulio banko (PB) sudaromame reitinge „Doing Business 2019“ Lietuva dar aukščiau pakilo tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių. Iš 16 vietos į 14 įkopusi Lietuva naujausiame reitinge užima aukščiausią poziciją per visą „Doing Business“ istoriją, skelbia ministerija pranešime žiniasklaidai. 

„Dar pernai įgyvendinti vyriausybės tikslą šoktelėti į 15-ą vietą šalių reitinge iki 2020-ųjų vadinome ambicingu, bet pasiekiamu. Mums pavyko ne tik šį tikslą pasiekti, bet ir jį pagerinti. Viso pasaulio investuotojams mes rodome, kad esame patikimi ir ambicingi, o svarbiausia – nuosekliai ir stabiliai kasmet įgyvendiname priemones palankių verslo sąlygų ir investicinės aplinkos užtikrinimui. Šiemet priėmėme keletą pakeitimų, kurie, tikimės, kitąmet kilstelės mus į dar aukštesnę poziciją reitinge“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

„Doing Business 2019“ ataskaitoje vertinti verslo aplinkos reglamentavimo pokyčiai, įsigalioję  iki 2018 m. gegužės 1 d. Lietuva geriausiai įvertinta už nuosavybės įregistravimą (3 vieta tarp 190 valstybių), statybos leidimų procedūras (7 vieta) ir kontraktų įgyvendinimą (7 vieta).

Aukštą poziciją reitinge Lietuvai lėmė mokesčių mokėjimo palengvinimas. Priėmus Lietuvos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimus, socialinio draudimo įmokos ir įmokos į Garantinį fondą buvo pradėtos mokėti bendrai. Valstybinė mokesčių inspekcija palengvino pridėtinės vertės mokesčio deklaravimą, Vilniaus miesto savivaldybė sumažino žemės mokesčio tarifą nuo 0,4 proc. iki 0,12 proc.

Taip pat teigiamai įvertintas palengvintas eksportuojamų prekių deklaravimas. 2017 m. rugsėjį buvo pertvarkyta elektroninė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, kuri supaprastino elektroninių deklaracijų apdorojimą, įforminimą ir kontrolę, taip sumažinant eksporto deklaravimui reikalingą laiką.

Geresniems nei pernai Lietuvos rezultatams taip pat įtakos turėjo mažųjų investuotojų apsaugos pagerinimas. Priėmus Lietuvos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimus, buvo sustiprinta mažųjų investuotojų apsauga, įvedant reikalavimus pateikti informaciją apie įmonių valdybos narių ir kitų aukštas pareigas užimančių vadovų atlyginimą, premijas ir kitas išmokas.

Porą savaičių prieš paskelbiant „Doing Business 2019“ reitingą Finansų ministerijos delegacija Denpasare (Indonezijoje) buvo susitikusi su jo atstovais. Dvišalio susitikimo metu, Lietuvai pasiūlius, buvo aptartos galimybės įtraukti papildomus finansų rinką atspindinčius kriterijus, kurie geriau atspindėtų daromą pažangą finansų rinkų sektoriuje. 

Tai, kad Lietuva ne tik pakilo dviem reitingo laipteliais į viršų, bet ir atsidūrė pirmoje vietoje Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione, yra gera žinia investicijų pritraukimui, sako „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. „Pakilę virš visų kitų kaimyninių valstybių, su kuriomis konkuruojame tiek dėl gamybinių, tiek dėl kitų investicijų, dabar turime naujų, papildomų pranašumų pirmajame lokacijos atrankos etape – kai įmonės sprendžia kurias šalis apskritai įtraukti į svarstymą“, – sako specialistas. 

„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius siūlo tris žingsnius, kuriuos pagerinusi, Lietuva taptų dar konkurencingesnė kovoje dėl investicijų ne tik regiono, bet ir globaliu mastu.  

Pirmas žingsnis būtų supaprastinti procedūras, reikalingas statybų leidimui gauti. Šiuo metu leidimui gauti Lietuvoje vidutiniškai reikalingos 74 dienos, Danijoje – 64, Pietų Korėjoje – 27,5. Paprastinimą galima būtų pradėti nuo pačių procedūrų skaičiausi mažinimo – šiuo metu jų Lietuvoje yra 13, o į reitingo trejetuką patekusioje Danijoje – 7.

Šių procedūrų supaprastinimas yra ypač aktualus stambioms gamybinėms investicijoms. Kitas žingsnis būtų mokesčių mokėjimo tvarkos supaprastinimas. Lietuvoje veikiantys verslai yra apmokestinami 10 skirtingų mokesčių, o trys didžiausi mokesčiai (PVM, pelno ir socialinės apsaugos įmokos) per metus pareikalauja net 99 valandų informacijos surinkimo ir apdorojimo. Palyginimui, Estijoje šios procedūros užtrunka tik 50 valandas.

Paprastesnė mokestinė tvarka ypač aktuali verslams, turintiems potencialo auginti darbuotojų skaičių virš 500 žmonių – kaip kad Vilniuje bei Kaune įsikūrę pasaulinio masto žaidėjų paslaugų centrai.   Galiausiai, turi būti pagreitinta verslo pradžia.

Pagerinti verslo pradžios rodiklį galima atsisakant minimalaus pradinio kapitalo (tokia praktika yra taikoma 117 šalių). Šiuo metu Lietuvoje minimalus pradinis kapitalas yra 17,5 proc. nuo vidutinio gyventojo pajamų (pernai buvo 19,3 proc.). Šiuo metu šiam rodikliui pagerinti jau vykdoma „Juridinių asmenų steigimo proceso optimizavimas, sujungiant atskiras steigimo procedūras“ pataisa. Dar labiau sutrumpinti steigimo laiką padėtų planuojamas e. rezidento reglamentavimas. Greitis ir paprastumas steigiant įmonę ypač vertingas „fintech“ rinkos žaidėjams iš ne ES šalių, kurios vis dažniau dairosi į Lietuvą dėl skaidraus ir efektyvaus licencijavimo proceso.