Verslas

2018.10.29 12:06

Bankai siekia leidimo „nusiurbti“ klientų duomenis iš Registrų centro ir kitų institucijų

Marius Jokūbaitis, 15min.lt2018.10.29 12:06

Klientams būtų tik patogiau. Taip tvirtina bankų atstovai šiuo metu siekiantys įstatymų pakeitimų, kurie leistų komerciniams bankams automatiškai gauti visus duomenis apie klientus iš Registrų centro ir kitų valstybinių institucijų. Bankai taip sako griežtinantys kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, o klientų atstovai teigia, kad klientams nepaliekama jokia alternatyva – nesutikę su reikalavimu bus užblokuoti.

Bankas atsisakė atidaryti sąskaitą

Kaunietis Arūnas ketvirtadienį į banko skyrių Kaune atlydėjo savo pusseserę Raimondą, kuriai norėjo atidaryti sąskaitą. Ši nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi, tačiau rašyti ir skaityti geba, nors juda tik vežimėliu. Arūnas apstulbo išgirdęs banko darbuotojos neigiamą atsakymą.

„Norėjome tik atidaryti sąskaitą, į kurią būtų pervedama neįgalumo pašalpa – iki šiol paštininkas grynais atnešdavo. Tačiau banke pasakė, kad Raimondos parašas neįskaitomas, neatitinka Pinigų plovimo prevencijos įstatymo. Mums tai buvo kaip spjūvis į veidą“, – 15min kalbėjo Arūnas.

Jis teigė išgirdęs, kad banke sugriežtinti reikalavimai naujiems klientams, o šįkart neįtiko 60 metų moters parašas. „Iki šiol jos parašas visiems tiko – pasų poskyryje, notarų biure, o banke – ne“, – piktinosi vyras.

Tiesa, banke jam pasiūlė pasirašyti įgaliojimą, tačiau tam reiktų eiti pas notarą, mokėti už paslaugas. Vis dėlto Arūnas nuėjo į kitą banką ir sąskaitą jo pusseserei buvo atidaryta – parašas tiko.

Būtų tekę pildyti anketą

Artūras su pussesere turėjo užpildyti ir duomenų anketą, tačiau nespėjo dėl neįtikusio parašo. Ateityje tokios anketos greičiausiai išnyks, nes bankai automatiškai gaus duomenis iš Registrų centro ir kitų valstybinių institucijų.

Bankai griežtina klientų patikrą, reikalauja užpildyti anketas, kuriose reikia atskleisti savo sąsajas su valdžios, politikos atstovais.

15min ne kartą rašė apie tai. Bankų atstovai teigia, kad taip elgtis juos įpareigoja priimtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Nereikėtų atsakinėti į klausimus?

Bankų atstovai neslepia, kad klausimų anketose ateityje greičiausiai daugės, todėl dabar siūlo dar vieną naujieną. Bankai siekia gauti klientų asmeninius duomenis tiesiai iš Registrų centro duomenų bazės, o ne pildant anketas.

„Tai darome paties vartotojo labui – nereikės vargti atsakinėjant į įvairius anketų klausimus“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. Tiesa, tam reikia keisti įstatymus, dėl to bankų atstovai jau tariasi su valdžia.

Bankų asociacija teigia, kad siekis gauti visus duomenis iš Registrų centro niekaip nesikirs su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).

Sako, kad klausia dėl korupcijos rizikos

„Tai būtų patogu pačiam klientui“, – tikina bankų atstovai ir užtikrina, kad tai, žinoma, būtų daroma su kliento žinia. Banko klientui tik pakaks patvirtinti, kad informacija yra teisinga.

Šiuo metu bankai reikalauja iš naujų ir senų klientų užpildyti anketas, ir tą reikia daryti reguliariai.

Anketose klausiama ne tik paprastų klausimų, bet ir apie sąsajas su valdžios atstovais. Pavyzdžiui, bankai dabar reikalauja atskleisti informaciją apie politikoje dalyvaujančius asmenis – kokie artimieji užėmė svarbias viešąsias pareigas Lietuvos ir tarptautinėse institucijose.

„Taip siekiama, kad valdininkai neimtų kyšių, nes tokių žmonių stebėsena bus didesnė, jie kaip ir rizikos zonoje. Pinigai jiems gali būti duodami per artimus giminaičius, todėl bankai ir reikalauja atskleisti ryšius su tokiais žmonėmis“, – paaiškino M. Zalatorius.

Klausimus pateikia skirtingus

Tiesa, bankai turi šiokią tokią laisvę į anketas įrašyti skirtingus klausimus. Pavyzdžiui, Medicinos bankas reikalauja atskleisti informaciją „apie politiškai pažeidžiamus asmenis“, fizinių asmenų prašoma atskleisti apie planuojamas finansines operacijas, klausiama apie grynųjų pinigų operacijas.

SEB taip pat domisi būsimomis apyvartomis, ar esate samdomas darbuotojas, Šiaulių bankui įdomu, kokia planuojama apyvarta sąskaitoje per mėnesį, kiek žadama įnešti grynųjų į sąskaitą.

„Bankai privalo pažinti savo klientą ir jie patys nustato klausimus. Jei klientas meluoja, moka vokeliuose savo darbuotojams, joks bankas nenorės su tokiu dirbti“, – apibendrino M. Zalatorius.

Bankų atstovai teigia, kad tai daroma ir dėl pačių klientų saugumo – jei kas nors pasisavintų tapatybę, bankai esą galėtų laiku tam užkirsti kelią. Be to, ir įstatymai liepia tikrinti duomenis.

Klientų gynėjai siūlo bankams susitvarkyti viduje

Tačiau bankų klientų teisių gynėjai teigia, kad klientams nebus paliekama alternatyva. „Prieš atlikdamas operaciją turėsi sutikti su sąlygomis – jei nepatiks, tai nebūsi ir klientu“, – pastebėjo Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Jis pastebėjo, kad nors klausimų anketose ir daugėja, tačiau bankai skandalų neišvengia. „Ką parodė „Danske“ pavyzdys Estijoje arba „Nordea“? Bankams reikėtų susitvarkyti savo viduje, kad nekiltų pinigų plovimo skandalų. Tai nutiko ne dėl to, kad kažkas pinigus pervedė per klaidą sukčiams“, – sakė R. Paukštė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt