Verslas

2018.10.29 09:51

Imti paskolą bus lengviau: nebebaus už tai, kad ieškai geriausio varianto

Edgaras Savickas, DELFI.lt2018.10.29 09:51

Nuo kitų metų gyventojai galės kurį laiką tikrintis savo galimybes skolintis skirtingose įstaigose ir tai nebeturės įtakos jų „Creditinfo“ reitingui. Vadinamąjį karantino laikotarpį kreditų biuras žada įvesti po Lietuvos banko paraginimo nebausti žmonių už tai, kad jie domisi. Tuo metu komerciniai bankai tvirtina, kad „Creditinfo“ sudaromo reitingo nenaudoja ir niekada nenaudojo.

Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad dėl dažno domėjimosi paskolos galimybėmis galimai mažėja asmens kredito reitingas ir didėja skolinimosi kaina.

„Bankų ir fizinių asmenų kredito reitingus skaičiuojančios bendrovės „Creditinfo“ Lietuvos bankui pateikta informacija rodo, kad iš tikrųjų dalis kredito davėjų, vertindami asmens kreditingumą, vienaip ar kitaip atsižvelgia į tai, kaip aktyviai domėtasi asmens finansine situacija teikiant užklausas į duomenų bazes.

Tačiau didelis užklausų skaičius ne visada turi didelę ar tiesioginę įtaką kredito reitingui ar paskolos kainai: pirma, kreditingumo vertinimo modeliai paprastai būna sudaryti iš daugelio kintamųjų; antra, užklausų apie konkretų asmenį skaičius lyginamas su vidutiniu rinkoje įprastu užklausų skaičiumi, pasikartojančias to paties kredito davėjo užklausas laikant viena užklausa; trečia, kartais tai naudojama tik kaip signalas, kad kredito davėjui reikia atidžiau išnagrinėti skolininko finansinę padėtį“, – rašoma anksčiau išplatintame Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigė, kad jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas.

„Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą. Ypač tai pasakytina apie tokį atsakingą sprendimą, kaip būsto paskola, kurią žmonės paprastai ima ilgam laikotarpiui ir už kurią dažnai sumoka dešimtis tūkstančių eurų palūkanų. Būtų neracionalu, jeigu žmogus griebtų pirmą pateiktą pasiūlymą“, – dėstė jis.

T. Garbaravičius pasiūlė, kad sprendžiant prieštarą tarp kreditingumo vertinimo modelio kokybės (kai, atsižvelgiant į užklausų skaičių, gaunamas geresnis modelis) bei vartotojo teisės palyginti ir išsirinkti geriausią paskolos pasiūlymą, būtų galima remtis JAV praktika ir nustatyti tam tikrą lengvatinį laikotarpį, per kurį užklausų skaičius neturėtų poveikio asmens kredito reitingui. Toks laikotarpis, pavyzdžiui, 45 dienos, turėtų būti pakankamai ilgas tam, kad žmogui užtektų laiko susirinkti ir palyginti kredito davėjų pasiūlymus.

Papildys modulį

„Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis teigė, kad kitų metų pradžioje kredito reitingo skaičiavimo modulis bus papildytas išlyga, kuri leis tam tikrą apibrėžtą laikotarpį tikrintis savo galimybes skolintis skirtingose kredito įstaigose ir tai neturės įtakos kredito reitingui.

Jis aiškino, kad rodiklio pakeitimas galimas tik kompleksiškai peržiūrint kitus rodiklius, ištestuojant, suprogramuojant pokyčius, o tam reikia laiko.

BNS nuotr.

„Reitingas yra pasauline praktika pagrįstas rodiklis, kurį nustatant naudojamas statistinis logistinės regresijos metodas. Reitingą sudaro keturios dalys: mokėjimų istorija, kredito istorijos trukmė, ekonominiai duomenys ir kreditavimosi aktyvumas. Visos dalys yra labai svarbios kiekvieno iš mūsų asmeninių finansų ekosistemai, todėl vienos dalies pokytis neišvengiamai veikia ir kitas dalis.

Jūsų minimas kreditavimosi aktyvumo kriterijus parodo asmens ketinimų kredituotis dažnumą. Svarbu paminėti, kad kalbame apie kreditavimąsi ne tik bankuose, bet ir kitose kredito įstaigose, taip pat prisiimamus įsipareigojimus perkant daiktus išsimokėtinai ir pan. Šis kriterijus kreditavimosi aktyvumą matuoja ne vienu, o keliais pjūviais, o konkretaus asmens duomenis lygina su bendra konkretaus laikotarpio statistika“, – pasakojo jis.

A. Kisielis sakė, kad ilgamečiai tyrimai rodo, jog yra akivaizdi priklausomybė tarp kreditavimosi aktyvumo ir skolų – pavyzdžiui, statistika rodo, kad asmenų, kurių kreditinis aktyvumas mažas, pradelstų skolų skaičius yra šešis kartus mažesnis negu tų, kurių kreditinis aktyvumas didelis.

„Tuo pačiu „Creditinfo“ analitikai taip pat yra įdiegę „saugiklius“, kurie įvertina tokius faktorius kaip daugybinės to paties kreditoriaus užklausos, rinkai būdingas užklausų vidurkis ir kt. Taigi, šis rodiklis ir toliau yra naudojamas, tačiau, kaip ir minėjome, kitų metų pradžioje jį ketiname papildyti vadinamuoju karantino laikotarpiu“, – sakė „Creditinfo“ teisininkas.

Nubaudė už domėjimąsi

Prieš kurį laiką savo istorija apie „Creditinfo“ problemas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Vilniuje gyvenantis verslininkas. Jis savo pasakojimu su DELFI pasidalijo su sąlyga, kad jo tapatybė nebus nurodyta.

„Kreipiausi į kelis bankus dėl paskolos. Nors kreipiausi tik keturis kartus, tačiau kredito reitingą jie tikrino jau gal 20 kartų.

Vienas reitingą per dvi savaites sugebėjo keturis kartus pasitikrinti. Po tokių veiksmų kredito reitingas nuo normalaus B nukrito iki D-E, t. y. rizikingas finansuoti, reikalingos papildomos užtikrinimo priemonės.

Aišku tų papildomų užtikrinimo priemonių ir paprašė (padidino maržą, paprašė didesnio mano įnašo). Po kelių skundų ir raštų kredito reitingas pasitaisė iki C-D, bet bankų sprendimai jau priimti.

Jeigu atvirai, tai nespėjau skundus rašyti tokiu greičiu, kokiu bankai tikrino duomenis ir tą reitingą numušinėjo. Kaip matosi kreditingumo skaičiuoklėje, didžiausią neigiamą įtaką ir turėjo tai, kad pats bankas turi galią tą reitingą savo veiksmais sumažinti ir paskui tą sumažėjusį kredito reitingą pats prasčiau vertinti.

Galbūt todėl, kai ateinate į banką pradžioje pasiūlo geresnes palūkanas, o po visų patikrinimų maržos šiek tiek padidėja? Nežinau. Žodžiu, aš ir jūs daugiau mokėsime už paskolą“, – parašė vyras.

BNS nuotr.

Bankai: „Creditinfo“ reitingo nenaudojame

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius DELFI sakė, kad asociacijai priklausančios kredito įstaigos kiekvienu atveju pačios atlieka vartotojo kreditingumo vertinimą.

„Tam gali būti pasitelkiamos ir trečiųjų šalių duomenų bazės. Konkrečią kredito rizikos vertinimo metodologiją, kurią sudaro daug dedamųjų, kiekviena įstaiga nustato savarankiškai ir šie duomenys yra griežtai konfidencialūs.

Apklausius asociacijos narius, mūsų žiniomis, jie „Creditinfo“ sudaromo reitingo fizinių asmenų kreditingumui vertinti niekada nenaudojo ir nenaudoja“, – sakė jis.

Taip pat tvirtino ir „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

„Vertindami kliento skolinimosi galimybes „Swedbank“, atsižvelgiame į kliento finansinę situaciją, jos stabilumą ir perspektyvą. Taip pat didelį dėmesį skiriame kliento įsipareigojimų ir mokėjimo istorijos ne tik banke, bet ir kitose bendrovėse vertinimui.

Norime atkreipti dėmesį, jog atliekame savarankišką kliento kredito rizikos vertinimą, kuris nepriklauso nuo „Creditinfo“ bendrovės skaičiuojamo kredito reitingo. Todėl atitinkamai kreditorių kredito biure suformuotų užklausų apie asmens įsiskolinimą skaičius neturi jokios įtakos vertinant asmens galimybes gauti paskolą „Swedbank“, – sakė jis.

SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė teigė, kad skolindamas privatiems asmenims SEB bankas vadovaujasi savo kredito rizikos vertinimo metodologija ir kitų įmonių skaičiuojamais kredito reitingais nesivadovauja (ir nesivadovavo).

„Kai klientas kreipiasi dėl paskolos, kiekvieną atvejį bankas analizuoja ir vertina individualiai. Vertiname kliento finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją (ar klientas turi arba yra turėjęs skolų), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – sakė ji.

Tuo metu „Luminor“ kredito, draudimo ir investavimo paslaugų pardavimų valdymo vadovė Irma Stankevičienė sakė, jog bankas iš „Creditinfo“ perka tik „grynus“ duomenis.

„Pavyzdžiui, turimus įsipareigojimus ir įsiskolinimus kitoms kredito įstaigoms. Šis duomenys yra naudojami mūsų reitingavimo sistemoje.

Mes turime savo klientų vertinimo sistemą, kur įvertiname kredito gavėjo pajamų tvarumą ir kreditingumą pagal banko nustatytus kriterijus. Klientas gaus paskolą, jeigu jo pajamos laikomos tvariomis ir jų pakanka aptarnauti. Nustatydami palūkanas atsižvelgiame į kliento rizikingumą, o pagal banko taisykles įvertiname įvairius aspektus: išsilavinimą, darbo stažą, turimą turtą ir kt.“, – teigė ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt