Verslas

2018.10.30 10:35

Valstybės valdomos įmonės: turi auginti pelnus ar mažinti išlaidas gyventojams?

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ), ypač tokių natūralių monopolijų, kaip energetikos bendrovės, pagrindinis tikslas turi būti surinkto pelno dėka mažinti kaštus gyventojams. Taip LRT.lt teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad VVĮ galėtų siekti nebent tiek pelno, kiek jo reikia svarbioms investicijoms į infrastruktūrą. Jo bei „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) gerai atlieka savo darbą, valstybės valdomos energetikos bendrovės gyventojų sąskaita pelnų tikrai nesikrauna.

Pelnus augino ne visos energetikos bendrovės

Grynasis visų VVĮ pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 136,413 mln. eurų ir buvo 38,121 mln. eurų didesnis nei tuo pačiu metu pernai, rašoma Valstybės koordinavimo centro (VKC) ataskaitoje.

Įmonių grupė „Lietuvos energija“, užsiimanti elektros ir šilumos gamyba, tiekimu, elektros energijos importu bei eksportu, elektros energijos bei gamtinių dujų prekyba ir skirstymu, per 2018-ųjų pusmetį uždirbo 626 mln. eurų – 16,1 proc. arba 87 mln. eurų daugiau nei tuo pat metu 2017-aisiais. Pagrindinėmis pajamų augimo priežastimis, kaip teigiama ataskaitoje, tapo dėl padidėjusių kainų augusios pajamos iš prekybos elektra ir dujomis. Augo ir grynasis „Lietuvos energijos“ pelnas – pirmą pusmetį pernai siekęs 52,068 mln. eurų, šiemet pirmą pusmetį augo iki 58,323 mln. eurų.

„Lietuvos energijos gamyba“, užsiimanti elektros, šilumos energijos gamyba bei prekybos elektros energija veikla, per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 61,154 mln. eurų – 4,1 proc. mažiau nei pernai, tačiau dėl sumažėjusių sąnaudų gavo dvigubai daugiau grynojo pelno – 21,884 mln. eurų.

„EPSO-G“ įmonių grupė, patronuojanti biokuro biržą „BALTPOOL“, įmones „Amber Grid“ bei LITGRID taip pat gavo daugiau pajamų (118,910 mln. eurų) nei pernai, tačiau grynasis jos pelnas mažėjo 41,5 proc. ir siekė 8,597 mln. eurų.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pajamos per pirmąjį 2018-ųjų pusmetį nežymiai išaugo ir siekė 309 mln. eurų, tačiau grynasis įmonės pelnas buvo 61,5 proc. mažesnis nei tuo pat laikotarpiu pernai.

Įmonių grupė LITGRID šių metų pirmą pusmetį uždirbo 13 mln. eurų daugiau (91,133 mln. eurų) nei tuo pačiu metu pernai, tačiau jos pelnas sumažėjo 37,7 proc. ir siekė 3,241 mln. eurų.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos mažėjo 16 proc. iki 27,395 mln. eurų, pelnas taip pat smuko nuo 10,875 iki 6,510 mln. eurų.

Pelno sąskaita turėtų mažinti gyventojų išlaidas

Premjeras S. Skvernelis įsitikinęs – VVĮ savo pelno sąskaita turėtų siekti, kad gyventojų išlaidos būtų kuo mažesnės.

„Valstybės įmonių, ypatingai tų, kurios yra monopolinės, vienintelis ir pagrindinis tikslas turi būti surinkto pelno dėka mažinti kaštus gyventojams ir mažinti tarifus bei įkainius“, – teigia S. Skvernelis.

R. Lazutka laikosi tokios pat nuomonės ir sako, kad kai kuriais atvejais VVĮ negi gali būti nuostolingos, o pelno siekti jos turėtų nebent tam, kad reikalingų investicijų nereikėtų subsidijuoti iš valstybės biudžeto.

„VVĮ nebūtinai turi siekti pelno, kartais jos gali netgi būti nuostolingos, tačiau paprastai tokios įmonės siekia socialinių tikslų. Pelno galima siekti, jį paskiriant investicijoms, kuomet, tarkime, joms reikia atnaujinti įrangą. Jei tokios įmonės tuomet neturės pelno, tai reiškia, kad atnaujinimo procesą reikės subsidijuoti iš valstybės biudžeto.

Tvirtindama kainas, VKEKK turėtų atsižvelgti į energetikos įmonių prašymus jas didinti, siekiant didesnio pelno investicijoms. Tačiau VKEKK turi kontroliuoti, kad būtų atliekamos tikrai reikalingos investicijos, jog turi būti pagrįstos“, – kalba R. Lazutka.

BNS nuotr.

Savo ruožtu N. Mačiulis pažymi, kad svarbu įvertinti, kas turėjo didžiausios įtakos pelno augimui, o teigti, jog VVĮ neturėtų siekti pelno, pasak jo, būtų klaidinga.

„Kartais nutinka taip, kad pelnas atsiranda ne iš pagrindinės veikos, o dėl apskaitos niuansų, vienkartinių veiksnių. Bet kuriuo atveju, VVĮ nuosavo kapitalo grąža yra maždaug dvigubai mažesnė nei privataus sektoriaus, jos nedirba labai pelningai ir efektyviai. Tačiau sakyti, kad jos ir neturėtų dirbti pelningai, būtų klaida, nes tuomet tiesiog būtų įteisinamas neefektyvumas, tad reikia atrasti pusiausvyrą.

Kalbant apie dujų, elektros energijos kainą, natūralios monopolijos negali savarankiškai spręsti dėl savo kainodaros, tam yra skirtos tokios institucijos, kaip VKEKK, kurios pagal labai aiškią metodiką gali nustatyti, kokia turi būti tų teikiamų prekių ar paslaugų kaina, nenuskriaudžiant vartotojų. Jei visos tos institucijos tinkamai veikia, nė viena Lietuvos monopolija neturėtų pasikelti pelningumo vartotojų sąskaita“, – teigia N. Mačiulis.

VKC ataskaitoje rašoma, kad „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pelno augimui didžiausią įtaką turėjo išvestinių finansinių priemonių rinkos pokytis (+12,2 mln. eurų) įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ apyvartinių taršos leidimų perkainojimas (+11,4 mln. eurų). Įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ pelnas labiausiai augo dėl mažesnių nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų bei taršos leidimų perkainavimo.

Vartotojai vargiai junta dividendų naudą

N. Mačiulis sako manantis, kad vykdyta VVĮ reforma nebuvo pabaigta iki galo, nes neatsirado reikalavimų pasiekti konkrečius efektyvumo rodiklius.

„Tačiau ilguoju laikotarpiu yra svarbu, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai, nes tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai ir alternatyvus biudžeto pajamų šaltinis, kuris leidžia gauti pajamų ne iš mokesčių, o iš dividendų ir iš valstybės turto. Kiekvienos valstybės tikslas ir svajonė yra surinkti kuo didesnę biudžeto dalį iš turto pajamų, VVĮ dividendų, kad nereikėtų užkrauti papildomos mokesčių naštos gyventojams.

Ilgą laiką Lietuvos biudžetas, nepaisant to, kad turi daug valstybinio turto, naudos turėjo labai mažai. Pastaraisiais metais matėme gerų pavyzdžių, kur efektyvumas padidėjo, pelningumas išaugo, tačiau negalima pykti, kad pelnas išaugo dėl didesnių kainų vartotojams, jis išaugo padidinus įmonių veiklos efektyvumą, pašalinus korupcinio pobūdžio neefektyvumą. Tačiau erdvės toliau didinti efektyvumą dar yra“, – tikina ekonomistas.

BNS nuotr.

Savo ruožtu R. Lazutka pabrėžia, kad VVĮ sumokamų dividendų suma yra palyginti nedidelė, ji biudžete pasimeta, gyventojas nejaučia jos poveikio, kokį jaustų, jei jam tiesiogiai mažėtų elektros ar šildymo išlaidos.

„Gerai, kai valstybė gauna dividendus į biudžetą, iš tų pinigų gali kažką finansuoti, bet tai reiškia, kad tokiu būdu biudžetą finansuoja tų paslaugų vartotojai, kurie moka dideles kainas. Tačiau galima kainų tiek nekelti, tada pelno bus mažiau, valstybė negaus dividendų, tačiau vartotojai mokės mažiau už paslaugas.

Reikėtų vertinti, kokie gyventojai yra tų paslaugų vartotojai, ir kokią naudą bei kokios grupės gyventojų gautų tuo atveju, kas kas nors per valstybės biudžetą finansuojama iš dividendų“, – sako R. Lazutka.