Lietuva – sparčiausiai auganti Europos Sąjungos šalis. Šią frazę kartoja tie, kurie nori pabrėžti – Lietuvoje gyventi gera. Tačiau žmonės gyvenimo gerumą matuoja kitaip – vertina laisvę, saugumą, galimybę mokytis, savo pajamas ir perspektyvas. Pagal šiuos rodiklius Lietuva – ne pirmūnė.
Lietuva – sparčiausiai auganti Europos Sąjungos šalis. Šią frazę kartoja tie, kurie nori pabrėžti – Lietuvoje gyventi gera. Tačiau žmonės gyvenimo gerumą matuoja kitaip – vertina laisvę, saugumą, galimybę mokytis, savo pajamas ir perspektyvas. Pagal šiuos rodiklius Lietuva – ne pirmūnė.
Už Lietuvą mažesnėje Azijos valstybėje – Butano karalystėje – gyvena laimingiausi Azijos žmonės. Pasaulyje pagal laimės indeksą Butanas užima 8 vietą, nors nuo pirmosios vietos pagal BVP vienam gyventojui šią Azijos valstybę skiria praraja – Danijos BVP vienam gyventojui yra maždaug 25 kartus didesnis nei Butane.
Akivaizdu – ne piniguose laimė.
Todėl Lietuva gali pasigirti sparčiu ekonomikos augimu, bet ne laimingais gyventojais.
Lietuviai nepasitiki finansų institucijomis, yra nepatenkinti valstybės pastangomis kovojant su skurdu, mano, kad rinkimai vyksta nesąžiningai, netiki valdžia ir teismų sistema. Tokį Lietuvos paveikslą piešia Londone įsikūręs Legatum institutas, atliekantis pasaulio klestėjimo indeksą, kur ekonomikos rodikliai – tik vienas iš gyvenimo matavimo vienetų.
Būtent pagal pastaruosius rodiklius Lietuva atrodo gerai. Šalies ūkio augimas artimas pasaulio vidurkiui, žmonės čia turi darbus, santaupų.
Gyventojai taip pat džiaugiasi asmenine laisve – turi pasirinkimo galimybę, tikina, kad Lietuvoje gera gyventi tautinėms mažumoms, imigrantams.
Tuo metu pasitenkinimas sveikatos apsaugos, švietimo, saugumo, viešojo sektoriaus rodikliai – menkas.
Daugiau nei pusė Europos šalių lenkia Lietuvą pagal klestėjimo indeksą. Net ir tarp Rytų Europos valstybių Lietuva nepirmauja – ją lenkia Slovėnija, Čekija, Lenkija, Estija, Slovakija, Vengrija.
Labiausiai pasaulyje klesti norvegai, danai, švedai, suomiai.
Tendencijos – geros
2009–2012 metais, nepaisant sunkios finansų krizės, sukilimų visame pasaulyje, protestų ir riaušių, visuose pasaulio regionuose klestėjimo indeksas auga. Sparčiausiai jis kyla Azijoje, menkiausiai – Šiaurės Amerikoje.
Tiesa, žmonės jaučiasi vis nesaugesni. Saugumo indekso kritimą daugiausia lėmė Arabų pavasaris.
Klestėjimo augimą pasaulyje labiausiai skatina skaidrus valdymas ir saviraiškos galimybės. Besivystančioms šalims svarbiau sveikata, išsilavinimas.
Pasaulis tampa vis mažesnis, migracija auga, gyventojai gerai jaučiasi ten, kur jų nediskriminuoja. Todėl šalyse, kur aukštas tolerancijos lygis, aukštas ir klestėjimo indeksas.
