Verslas

2018.10.24 11:06

Skaitmeninė ekonomika Lietuvoje: sparčiai augantys atlyginimai ir daugybė laisvų darbo vietų

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt2018.10.24 11:06

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) Lietuvoje sukuria vis didesnę apyvartą, kuri jau priartėjo prie 2 mlrd. eurų. Taip Lietuvos skaitmeninės ekonomikos apžvalgoje sako asociacijos INFOBALT direktorius Paulius Vertelka. Savo ruožtu organizacijos „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas pastebi, kad nors šių metų rugpjūtį įmonėse dirbo 33 tūkst. IRT specialistų, jų atlyginimas augo 10 proc., laisvų darbo vietų šios srities specialistams yra daugiau nei 1 tūkst.

IRT Lietuvoje intensyviai ir nuosekliai keičia tiek verslo įmonių veiklą, tiek ir žmonių tarpusavio bendravimą. Jos IT sektorius – sparčiausiai augantis sektorius mūsų šalyje per pastaruosius penkerius metus. Kartu jis kuria vis didesnę vertę ir už jos ribų – eksportas pastaraisiais metais ūgtelėjo daugiau kaip 60 proc. Daugiau nei 1 mlrd. iš 2 mlrd. eurų IRT sektoriuje veikiančių Lietuvos įmonių paslaugų pardavimo pajamų sudaro IT įmonių pajamos.

Lietuvos IT eksportas siekia JAV

Naujausiais duomenimis, IRT sektoriaus pardavimai vidaus rinkoje augo 22 proc., užsienio rinkose – beveik 45 proc.  IT paslaugų eksportas pernai augo 60 proc. ir buvo gerokai spartesnis nei ryšių technologijų augimas. Didžiausią augimą nulėmė sektoriaus įmonių plėtra į JAV, Airiją, Jungtinę Karalystę.

„IRT sektorius per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje augo labiausiai iš visų ekonomikos sektorių – apie 70 proc., kai bendras Lietuvos ekonomikos sektorių augimas siekė apie 17 proc.

IT paslaugų eksportas užtikrintai plečiasi ir neapsiriboja vien tik Europos žemynu – vien pernai eksportas augo sparčiau nei vidaus rinka“, – kalba V. Ivanovas.

Savo ruožtu P. Vertelka pažymi, kad toliau auginti vidaus rinką leistų spartesnė Lietuvos įmonių skaitmenizacija.

Atlyginimai dideli ir auga dar

Šių metų pradžioje ITR sektoriuje dirbo 24 tūkst. darbuotojų, rugpjūtį šis skaičius pasiekė 33 tūkst. Pasak P. Vertelkos, IRT sektoriuje vis dar yra nemažas laisvų darbo vietų skaičius.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį Statistikos departamentas fiksavo beveik tūkstantį laisvų darbo vietų skaičių IRT sektoriaus darbuotojams. Tačiau visoje skaitmeninėje ekonomikoje laisvų darbo vietų skaičius IRT darbuotojams gali būti dar didesnis.

Įmonės pozityviai žiūri į ateities projektus ir perspektyvas. Tačiau tuo pačiu tai yra spaudimas švietimo sistemai rengti daugiau rinkai reikalingų specialistų, kurti persikvalifikavimo programas ir iniciatyvas“, – sako jis.

Tačiau, kaip pažymi V. Ivanovas, darbuotojų skaičius ryšių arba telekomunikacijų srityje, priešingai nei IT, šiek tiek mažėja.

Auga ne tik IT srities darbuotojų skaičius, tačiau ir jų atlyginimai. „Vidutinis IT sektoriaus darbuotojo atlyginimas prieš mokesčius siekia 1335 eurus ir yra 10 proc. didesnis nei pernai. Tačiau tai toli gražu nėra IT srities darbuotojų atlyginimų lubos. Vidutinis sistemų analitikų atlyginimas viršija 1800 eurų, programinės įrangos kūrėjų – 2000 eurų“, – pastebi V. Ivanovas.

Pasak jo, Estijoje ir Bulgarijoje IT sektoriaus darbo užmokestis auga sparčiau, tačiau Latvija, Nyderlandai, Prancūzija IT specialistų atlyginimų augimu atsilieka.

Stiprūs vidutiniokai

Nors IRT sektoriaus makroekonominiai rodikliai rodo teigiamus pokyčius, tarptautiniuose indeksuose Lietuvos skaitmeninės ekonomikos tendencijos nėra itin optimistinės. „Digital Economy and Society Index“ Lietuva nuo 2014-ųjų nuolat ritosi žemyn, o šiemet įsitvirtino 13-oje vietoje.

„Tačiau nuomonę apie technologijų įtaką ekonomikai galime susidaryti tiks iš tarptautinių indeksų, kurie dažnai būna  gana aptakūs. Siekiant kokybiško viešosios politikos formavimo, svarbu tinkamai įvertinti skaitmeninės transformacijos poveikį visuomenei ir ekonomikai. Duomenų iš tradicinių statistikos šaltinių tokiai analizei nepakanka – dalis sektoriaus sukuriamos vertės neatsispindi bendrojo vidaus produkto matavimuose.

Galbūt laikas kurti Lietuvos skaitmeninės ekonomikos indeksą, kuriuo galėtume grįsti skaitmeninės ekonomikos politikos formavimą, užtikrinti tvarų ir duomenimis pagrįstą sprendimų priėmimą, o kartu – ir tolesnį ekonomikos augimą“, – kalba P. Vertelka.

Be to, pasak P.  Vertelkos, politikų rankose yra ir dar viena proveržio galimybė – kol kas higienos normos Lietuvoje neleidžia šalyje veikti 5G ryšiui.