Nors Dainų šventės kaip reiškinio kainą apskaičiuoti itin sudėtinga, iš jų organizatorių kiekvienoje Baltijos šalyje pateiktų duomenų tam tikras išvadas pasidaryti galima. Vienareikšmiškai aišku, kad brangiausia Dainų šventė – Latvijoje (apie 17,1 mln. eurų), o Lietuva ir Estija šiai tradicijai išleidžia labai panašiai – po maždaug 7,2 mln. eurų.
Kaip LRT.lt informavo Dainų šventės komunikacijos vadovė Ieva Krivickaitė, Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) šiemet įvykusiai šventei „Kad giria žaliuotų“ išleis iki 6 mln. eurų.
„Valstybė šventei skyrė 5 mln. eurų, likusi suma bus padengta iš rėmėjų lėšų, bilietų bei suvenyrų pardavimų“, – sakė ji.
I. Krivickaitė įvardijo, kad didžiausią išlaidų dalį, apie 2,6 mln. eurų, sudaro šventės dalyvių išlaidos: apgyvendinimas, maitinimas, nakvynė ir atvežimas į Vilnių.
„14 šventės renginių surengimas sudaro per 2 mln. eurų, o pasirengimo, komunikacijos ir aptarnavimo darbai bei paslaugos – apie 800 tūkst. eurų. Likusi suma bus išleista šventės įamžinimui ir Dainų šventės metų programos užbaigimui“, – sakė ji.
Vis dėlto, pašnekovė paaiškino, kad Dainų šventė nuo kitų renginių skiriasi tuo, kad tai yra procesas – tam, kad įvyktų šventės programos, visoje Lietuvoje ir pasaulio lietuvių bendruomenėse turi nuolat repetuoti kolektyvai, vykti festivaliai ir konkursai, regioninės dainų šventės.
„Šventės renginių savaitė yra tik finalinis šio proceso etapas. Dėl šios priežasties Dainų šventės kaip reiškinio kainą apskaičiuoti yra itin sudėtinga: pinigus turi nuolat skirti visos Lietuvos savivaldybės ir institucijos“, – sakė ji.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė šiemet skyrė 650 tūkst. eurų, Kauno miesto savivaldybė – daugiau nei 500 tūkst. eurų. Be to, Kaunas pasirūpino ir Dainų slėnio estrados renovacija.
„Vilniaus mieste dalyviams suteiktas nemokamas transportas, sutvarkytos viešosios erdvės. Likusios Lietuvos savivaldybės kiekviena skyrė ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų pasirengimo procesui – regioninėms šventėms, savo delegacijų aprūpinimui reikalingu rekvizitu ir kt. Papildomų lėšų išleido ir tarnybos – policija, greitoji medicinos pagalba.
Apibendrinant noriu priminti, kad būtent tam ir yra sukurtas Dainų švenčių tradicijos įstatymas, kurio pataisos buvo priimtos praeitais metais – jame numatyti daugybės institucijų įsipareigojimai, kuriems įgyvendinti reikalingi finansai“, – paaiškino I. Krivickaitė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pakomentavo, kad savo skirtus 650 tūkst. numatė kelioms sritims.
„250 tūkst. eurų nemokamam dalyvių transportui Dainų šventės savaitę. 200 tūkst. eurų Vilniaus mėgėjų meno kolektyvams. Miestas meno mėgėjų kolektyvus remia ne tik šventės metu, bet ir metai iki jos – siekiant užtikrinti sklandų pasiruošimą. Pinigus kolektyvai gali naudoti vadovų atlyginimui, įsigyjant kostiumus, atributiką.
100 tūkst. eurų dalyvių apgyvendinimui. Apie 100 tūkst. eurų papildomoms priemonėms: biologiniams WC, geriamojo vandens vietų įrengimui, elektrai, viešajai tvarkai, prailgintam ir dažnesniam transportui“, – nurodoma jų komentare.
Taigi, įvertinus valstybės biudžete numatytus 5 mln. eurų, savivaldybių skirtas lėšas ir paties LNKC pajamas, galima teigti, kad 2024 m. Dainų šventė Lietuvoje kainavo apie 7,2 mln. eurų.
2024 m. Lietuvos dainų šventėje dalyvavo apie 37 tūkst. dalyvių. Ji truko nuo birželio 29 d. iki liepos 6 d. (aštuonias dienas). Skaičiuojama, kad į finalinį renginį Vingio parke susirinko apie 70 tūkst. žiūrovų.
Estijoje kaina labai panaši
Estijoje dainų šventė (est. Laulupidu) vyko pernai birželio 30–liepos 2 dienomis (tris dienas), į ją susirinko apie 32 tūkst. dalyvių.
Tačiau kaip LRT.lt informavo organizatoriaus atstovas Stenas Weidebaumas, jos biudžetas buvo beveik identiškas lietuviškam – 7,3 mln. eurų.
„Bendra XIII jaunimo dainų ir šokių šventės kaina, paskirstyta per visus pasiruošimo metus, siekė 6,088 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio)“, – sakė jis.
PVM tarifas Estijoje pernai siekė 20 proc., nuo šių metų sausio 1 d. buvo padidintas iki 22 proc.
S. Weidebaumas dar pakomentavo, kad pasiruošimas praėjusių metų šventei prasidėjo dar 2020 metais.
„Festivalio biudžetas paskirstomas keleriems metams. Pirmųjų metų pagrindines išlaidas iš pradžių sudaro atlyginimai meniniams kolektyvams, mokomosios medžiagos gamyba ir kt.
Didžiausios išlaidos natūraliai atsiranda festivalio metais, vykstant regioninėms repeticijoms, perkant daugybę paslaugų, vykstant pačiam festivaliui“, – sakė jis.
Latviai išleidžia dvigubai daugiau
Tačiau didžiausia Dainų šventės kaina – Latvijoje. Pernai nuo birželio 30-osios iki liepos 9 d. (dešimt dienų) vykusi šventė sulaukė beveik 41 tūkst. dalyvių ir maždaug 500 tūkst. žiūrovų.
Latvijos nacionalinio kultūros centro ryšių su visuomene vadovė Lana Kazlauskienė pateikė duomenis, kad valstybės biudžete jai buvo numatyta 9,8 mln. eurų.
„Dar beveik 7,3 mln. eurų sudarė mūsų pačių pajamos: 6,7 mln. eurų bilietų pardavimai, 562 tūkst. eurų paslaugos ir pardavimai“, – sakė ji.
Pernai Latvijos dainų šventė (lat. Dziesmu svētki) minėjo 150-ąsias metines.
Dirigentas Vytautas Miškinis anksčiau yra minėjęs, kad didesnis biudžetas Latvijoje leidžia jiems priimti daug įdomesnių ir turtingesnių meninių sprendimų.
„Tai įsivaizduokime, kiek galime prie latvių atrodyti įdomūs ir turtingi, turint omeny, kad mūsų Dainų šventė reikalauja šiek tiek daugiau sąnaudų, nes yra ne tik daugiau renginių – Dainų, Šokių diena, yra ne tik pučiamųjų orkestras – yra ir rankų darbo meistrų, teatro, šokių, kanklių, ansamblių vakaras. Pagal struktūrą apimame per 40 tūkst. dalyvių, o lėšos, skiriamos Dainų šventei, yra tokios minimalios, kad šokėjai, galima sakyti, išeis (į sceną) su skylėtais padais arba sulopytomis kojinėmis“, – pernai „Eltai“ sakė jis.
Dainų šventės Lietuvoje rengiamos kas 4 metus. Tai Dainų švenčių tradiciją puoselėjantis stambaus masto tradicinio, mėgėjų ir profesionaliojo meno renginys arba jų ciklas, kurį sudaro jungtinės dainų, šokių, instrumentinių kolektyvų, folkloro ansamblių ir kitų meno kolektyvų, atlikėjų, kūrėjų meninės programos.
Šiemet Lietuvos dainų šventė minėjo savo šimtmetį. Pirmoji Dainų šventė Lietuvoje buvo surengta 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune.
