Verslas

2018.10.22 12:46

Po „Lidl“ atėjimo euforijos – perdirbėjų pagirios

Arūnas Milašius, DELFI.lt2018.10.22 12:46

„Lidl“ prekybos tinklui didinant apsukas Lietuvos perdirbėjai pradėjo skųstis, kad jiems vietos lentynose nebeliko.

Nors pradžioje perdirbėjai naują žaidėją sutiko labai entuziastingai ir tikėjosi, kad tai bus lūžis įsitvirtinant rinkoje ir bendraujant su kitais tinklais, dabar mato, jog mūsiškių vietą užima kitų šalių gamintojai. Tiekėjai sako, kad liko neįgyvendinti ir kiti pažadai, pavyzdžiui, lietuvius įsileisti į tinklą visoje Europoje.

Pasigedo lietuviškos produkcijos

„Lidl“ lietuviškos produkcijos reikia ieškoti su žiburiu. Kai jie atėjo, su jais kalbėjomės apie daug dalykų. Pavyzdžiui, apie tai, kad per lietuvišką tinklo dalį bus galima išeiti į Lenkijos, Čekijos tinklus, tačiau taip neįvyko. Mes patys nesuderinom tiekimo sąlygų. Tai nebuvo tik kainos klausimas“, – patirtimi dalinasi Gintaras Bertašius, AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius.

Bendrovė pradžioje tinklui tiekė su privačia etikete gaminamą jogurtą, lentynose buvo ir unikalių „Vilkyškių pieninės“ gaminių, kurie buvo pažymėti įmonės prekės ženklais. Šiandien nė vieno šio gaminio lentynose nėra.

„Lidl“ reklamavosi, kad mums atvers naujas rinkas, tačiau realiai mūsų neįsileido net į savo parduotuves. Girdime, kad tiekia tik viena kita mažesnė įmonė, bet dėl papildomų sąlygų, kurias taiko tinklas, didesni gamintojai su jais nedirba. Bijau, kad taip pat nutiks ir jei Vyriausybės išskirtinėmis sąlygomis pakvies daugiau tinklų. Mes paprasčiausiai prarasime rinkos dalį. Dabar net nekalbame apie naujas rinkas. Mes į Lietuvoje veikiantį tinklą negalime patekti“, – aiškina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Pats prekybos tinklas sako, jog tiekėjai kalba netiesą.

„Palaikydami glaudžius ryšius su kitomis „Lidl“ šalimis, suteikiame galimybę Lietuvos tiekėjams, galintiems užtikrinti itin aukštus kokybės reikalavimus, pristatyti savo gaminius kitoms rinkoms, o mes kaip „Lidl Lietuva“ aktyviai atstovaujame juos kitose šalyse. Galime pasidžiaugti, jog turime puikių pavyzdžių – dalis lietuvių tiekėjų produkcijos keliauja į kitas „Lidl“ šalis, tokias kaip, Vokietija, Didžioji Britanija, Lenkija, Slovakija, Čekija. Kai kurių iš jų produkcija yra nuolatiniame kitų šalių „Lidl“ asortimente, kai kurių iškeliauja tam tikrų akcijų metu. Keli iš Lietuvos gamintojų, kurie atsiduria kitų „Lidl“ šalių parduotuvių lentynose: „Pieno žvaigždės“, „Varėnos pienelis“, „Mantinga“, Vičiūnai“, „Norvelita“, „Vikeda“, – rašoma bendrovės atsiųstuose atsakymuose į DELFI klausimus.

BNS nuotr.

Be savo prekės ženklo

„Dabar, mano žiniomis, vienas kitas perdirbėjas „Lidl“ tiekia gaminius su privačia etikete. Kalbant apie rinką, jie į mūsų rinką įėjo labai efektyviai ir pasiekė gerų rezultatų. Jie dirba profesionaliai“, – sako G. Bertašius.

„Vilkyškių pieninės“ vadovas sako, kad gamintojų lūkesčiai buvo dideli ir juos suteikė pats tinklas, bet tai neįvyko. Tą rinkos dalį, kurią paėmė „Lidl“, įmonių grupė pakeitė eksportui. Verslininkas skaičiuoja, kad šis tinklas galėtų sudaryti apie 1 proc. jų apyvartos.

E. Mackevičius sako, kad vos tik tinklas atėjo į Lietuvą viskas buvo gerai ir tiekimas augo, dabar lietuviškos produkcijos lentynose mažėja. Be to, gamintojus trikdo ir tai, kad labai mažai produktų galima tiekti su savo prekės ženklu.

„Lietuviškos produkcijos „Lidl“ pradėjo mažėti maždaug po metų. Nors pradžioje šį tinklą kitiems statėme kaip pavyzdį kitiems, nes jų sutartys buvo kur kas paprastesnės nei kitų, užsakymas prieš tris dienas, ne prieš tris valandas“, – prisimena E. Mackevičius.

Asociacijos vadovas sako, kad bėgant laikui jie tiesiog prisitaikė prie vietinių sąlygų. Iš kitos pusės, reikia pripažinti, kad kai kurių klaidų padarė ir tiekėjai – iki galo neįvertino kas parašyta netgi trumpose sutartyse.

„Lidl“ tikina, kad viskas yra priešingai: „Nuosekliai bendradarbiaujame su mūsų šalies gamintojais ir nuolat plečiame lietuviškų maisto produktų dalį savo asortimente, tad Lietuviškos produkcijos „Lidl“ parduotuvių lentynose ne tik, kad nemažėja, bet priešingai – daugėja. Pastaruoju metu lietuviškiems produktams vis daugiau dėmesio skiriame ir savaitinių akcijų metu. Taip pat visai neseniai sukūrėme naują prekės ženklą – „Pagaminta Lietuvoje“. Juo jau yra ir ateityje bus pažymėti dar daugiau tradicinio skonio lietuviškų produktų, tokių, kaip sviestas, varškės, varškė sūris, kefyras, grietinė, įvairūs mėsos gaminiai, rauginti kopūstai, gira, sriubos ir kiti.“

Gelbėjo žymėjimas

Perdirbėjai įvardina ir kodėl nutiko tokie pokyčiai – tiesiog mūsų teisės aktai leido kurį laiką apsaugoti vietinę rinką.

„Pradžioje „Lidl“ turėjo mus įsileisti, nes jie tiesiog neturėjo tiekėjų, kurie atitiktų lietuvišką mėsos standartą. Pas mus galioja ypatingai griežtas gaminių ženklinimas. Produktus reikia suklasifikuoti pagal pas mus galiojančią lentelę. Tik produktai iš mėsos gali būti įvardinami kaip „aukščiausios rūšies“. Jei, kaip mėgsta lenkai, ant pakuotės užrašo „super dešra“, o ant etiketės parašyta, kad tai II rūšis, pagaminta praktiškai be mėsos“, – apie produktų niuansus pasakoja E. Mackevičius ir sako, kad, pavyzdžiui, net garsūs vytinti ispaniški kumpiai pagal drėgmės kiekį praktiškai turėjo būti parduodami ne kaip produktai, o kaip žalia mėsa.

BNS nuotr.

Tačiau tinklas tokių kliūčių nevertina kaip reikšmingų ir sako, kad nuo pat veiklos šalyje pradžios puoselėja santykius su partneriais Lietuvoje. Daržovės, mėsa, žuvys, duonos ir pieno gaminiai, mineralinis vanduo ir daugelis kitų kategorijų prekių į mūsų parduotuves ir ant pirkėjų stalo atkeliauja iš pažangių ir aukščiausius kokybės standartus atitinkančių Lietuvos gamintojų.

„Nuolatos stengiamės pasiūlyti pirkėjams naujos produkcijos, plečiame asortimentą, jog kiekvienas galėtų rasti sau reikalingas prekes bei geriausią kokybės ir kainų santykį. Vartotojo lūkesčiams patenkinti nepakanka vien Lietuviškos produkcijos, todėl atgabename geriausią produkciją ir iš kitų Europos šalių, tačiau Lietuvos tiekėjams visada suteikiamas prioritetas. Su naujuoju prekės ženklu „Pagaminta Lietuvoje“ vietinių prekių asortimente atsirado dar daugiau“, – aiškina prekybininkai.

E. Mackevičius sako, kad lietuviai dabar inicijuoja teisės aktų pakeitimą, kad jei produktas vadinamas „mėsos gaminiu“, jame būtų ne mažiau, kaip 50 proc. mėsos. Dalis to, kas dabar parduodama prekybos tinklų lentynoje, ypatingai importinių produktų, neatitinka šių reikalavimų.

„Šis standartas mus dar gelbėja. Pavyzdžiui, jei nėra standartų, prekybos tinklas pareikalauja, kad, tarkim, dešra turi kainuoti ne 5, o 4 eurus ir etiketė negali kisti. Gamintojas keičia receptūrą. Lietuvoje taip elgtis negali, nes tada iš karto keičiasi gaminio rūšis ir pirkėjas tą mato“, – aiškina E. Mackevičius.

Kita dalis, kuriuo gali piktnaudžiauti tinklas, tai privatūs prekės ženklai, kurie priklauso tinklui. Gamintojui toks darbas patogus, bet labai rizikingas, nes prekybininkas bet kada gali pakeisti tiekėją. Lietuviai stengiasi dirbti su savo prekės ženklu, nes tai duoda pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, filė, pagaminta pagal užsakymą, kainuoja 4 eurus. Toks pat gaminys tik patiektas žinomos įmonės, jau 8 eurus.

„Lidl“ pirkėjas ne tas, kuris linkęs išlaidauti ir jie gali vežti žemesnės kokybės produktus, kurie gaminami milžiniškais kiekiais ir kurie pirkėjus tenkina. Iš kitos pusės, tokio pat lygio produktus mūsiškiai irgi galėtų tiekti, tačiau į lentynas nepriimami“, – dėsto E. Mackevičius.

Jis sako, kad kol kas čia gerai jaučiasi tik gamintojai, kurie sugeba rasti nišinius gaminius, kurie specifiniai ir kurių neatsiveši iš kitų šalių. Pavyzdžiui, šašlykų, kurių galiojimo laikas trumpas, skonis skiriasi nuo kitų valstybių.