Antrus metus iš eilės planuojamas viešųjų finansų perteklius reiškia investicijas į ateitį ir atsargumą, sako finansų ministras Vilius Šapoka.
„Pagrindinė žinia ir skaičius – antrus metus iš eilės projektuojame viešųjų finansų perteklių, o tas skaičius yra 0,4 proc. (bendrojo vidaus produkto – BNS)“, – ketvirtadienį parlamentarams pristatydamas 2019 metų biudžeto projektą, tvirtino V. Šapoka.
Pasak jo, iš vienos pusės šis skaičius reiškia investicijas į ateitį – sveikatos ir socialinę apsaugą, švietimą ir mokslą, žmones, iš kitos – kad reikia kaupti atsargas ateičiai.
„Stebėdami besikeičiant tarptautinę aplinką, turime elgtis atsargiai ir apdairiai ir užtikrinti stabilumą. Tam turime kaupti rezervus, kad ateityje nereikėtų bėgti ir imti greitųjų kreditų“, – teigė V. Šapoka.
Anot jo, valstybės rezervas kitais metais išaugs iki 1,5 mlrd. eurų.
„Šių metų pabaigoje, tikimės, kad mūsų rezervas pasieks 1 mlrd. eurų čia su savivaldybių nepanaudotomis lėšomis. Kitų metų pabaigoje tikimės, kad tas skaičius išaugs iki 1,5 mlrd. eurų“, – tvirtino V. Šapoka.
Ministro teigimu, valstybės išlaidų prioritetai kitąmet išlieka nepakitę – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga ir ekonomika.
„Čia į tą skaičių pakliūna ir energetika, ir kita infrastruktūra, ir žemės ūkis. Jeigu žiūrėtume, kur išlaidos auga sparčiausiai, tai matome, kad tai yra sveikatos apsauga – beveik 280 mln. eurų, švietimas – 185 mln., socialinė apsauga – 151 mln. eurų“, – aiškino V. Šapoka.
Pasak jo, lėšos įmokoms už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis augs 63 mln. eurų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose atlyginimams didinti ir savižudybių prevencijai numatyta 12,7 mln. eurų, rezidentų darbo užmokesčiui padidinti – 16,6 mln. eurų, medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams – 172 mln. eurų.
Pensijų indeksavimui numatyta 212,3 mln. eurų, paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms jaunoms šeimoms – 11,3 mln. eurų. Mokytojų etatiniam darbo apmokėjimui numatyta beveik 50 mln. eurų, dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimams ir doktorantų stipendijoms padidinti – 31,1 mln. eurų, klasės krepšeliui – 10,8 mln. eurų.
Ministras pabrėžė, kad iki 50 eurų padidinti „vaiko pinigai“ biudžetui per metus kainuos daugiau kaip 100 mln. eurų.
„Kalbant apie kelerius metus į priekį, žinoma, kad sieksime, kad tie vaiko pinigai būtų didinami ir toliau“, – žadėjo V. Šapoka.
Konservatorius Andrius Kubilius stebėjosi, kad ministras biudžetą pristatė Seimui per šešias minutes.
A. Kubilius, E. Genio/LRT nuotr.
„Taip lakoniškai pristatomo biudžeto dar nesu girdėjęs. Ar neturite kuo pasigirti, ar bijote ką nors pripainioti?“ – klausė jis ministro.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Gintarė Skaistė piktinosi, kad žiūrint į biudžetą, matomas didelis pajamų augimas, tačiau pagrindinius didžiųjų miestų pajamos „auga tik nuo 1 iki 2 geriausiu atveju procentų“, o, anot jos, infliacija kitais metais numatyta 2,2 procento.
„Iš principo bloginame jų situaciją. Tas pats yra ir kalbant apie bazinį dydį, kur irgi numatytas didinimas, bet tik 1 ar 2 proc. ir tai yra mažiau negu sieks infliacija. Kodėl augant ekonomikai kažkas turi veržtis diržus, tuo tarpu kitos sritys, ne tokios artimos žmonėms, yra finansuojamos labiau?“ – kalbėjo parlamentarė.
Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas ministrui priekaištavo, kad nebuvo atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos teiktus pasiūlymus ir prognozavo, kad savivaldai kitais metais teks gyventi iš greitųjų kreditų.
„48 savivaldybėms iš 60 GPM pajamos mažėja. (...) Akivaizdu, kad biudžeto didėjimai daugiausia pasireikš didmiesčiuose, o mažos savivaldybės, kurios jau dabar stengiasi pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, mokytojus, suteikia būstą ir kompensuoja persikėlimo išlaidas, iš tikrųjų ir toliau vargs“, – tvirtino A. Kupčinskas.
Po pirmojo biudžeto svarstymo, kuris numatytas lapkričio 22 dieną, Seime jis bus grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį. Už kitų metų biudžetą Seimas planuoja balsuoti gruodžio 6 dieną.
Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o parlamentarai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.
